Pokyčių baimė gali pasireikšti įvairiausiose gyvenimo situacijose – keičiant darbą, gyvenamą vietą ar priimant kitus svarbius sprendimus. Medikai pastebi, kad pacientus keisti gydymą, net į efektyvesnį ir patogesnį, dažniausiai stabdo pokyčių baimė. Ir visai nesvarbu, jei jie reiškia geresnę gyvenimo kokybę. Psichoterapeuto Vaido Arvasevičiaus teigimu, skirtingi žmonės skirtingai suvokia pokyčius. Vieniems tai – naujos galimybės, kitiems – neįveikiama kliūtis. Taip yra todėl, kad specifinis žmogaus psichologinis portretas lemia specifinį santykį su pokyčiais. Vieni jų bijo, kitiems tai – dar vienas iššūkis. „Pokytis yra procesas, kuomet vienas dalykas keičiasi į kitą. Iš esmės patys pokyčiai nekelia baimės. Baimę kelia tai, ką tas pokytis žmogui, jo manymu, atneš: išbandymą, kliūtį, skriaudą, neteisybę…
Sveikos mitybos specialistė Gretė Brokienė: „Priešuždegiminė mityba turėtų tapti nauju gyvenimo būdu“
Teisinga mityba organizmui yra tikra dovana – tai ir geros savijautos, ir nuotaikos garantas. Tačiau mitybos planų ir dietų yra tokia galybė, kad dažnas ne tik pasiklysta, bet ir pasirenka sau visiškai netinkamą variantą. Pasak sveikatos mitybos specialistės Gretės Brokienės, stebuklus žadančios dietos yra apipintos mitais, todėl tikėti jais neverta – verčiau įsiklausyti į organizmo siunčiamus ženklus bei vadovautis mokslu pagrįstais sprendimais. Vienas tokių, priešuždegiminės mitybos propagavimas. Priešuždegiminė mityba turėtų tapti gyvenimo būdu Brokienės teigimu, yra daugybė mokslinių duomenų, įrodančių, jog mes valgome pernelyg daug uždegimus skatinančio maisto, pavyzdžiui, mėsos, kiaušinių, pieno produktų ar perdirbto maisto bei pusfabrikačių, turinčių daug konservantų ir kitų kenksmingų medžiagų. Štai kodėl, jos manymu, į…
Iglė Bernotaitytė – apie savo jautrumą: „Ilgą laiką galvojau, kad su manimi kažkas negerai”
Ryški, talentinga ir daugelio mylima dainininkė, nuomonės formuotoja socialiniuose tinkluose Iglė Bernotaitytė (25 m.) scenoje atrodo užtikrinta, tačiau už šio švytėjimo slypi jautrus, giliai jaučiantis žmogus. Ji nebijo kalbėti apie temas, kurios vis dar dažnai lieka nutylimos – emocinę sveikatą, vidinius išgyvenimus ir jautrumą, kuris, kaip pati sako, ilgą laiką atrodė silpnybė, o šiandien tapo jos stiprybės ženklu. Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga Iglė dalijasi savo patirtimi ir mintimis apie tai, kaip išmokti gyventi ne tobulai, o tikrai – klausantis savęs ir leidžiant sau išgyventi jausmus. „Gyvenimas niekada nebus viena tiesi linija. Visada bus visko – ir pakilimų, ir nuosmukių. Man atrodo, svarbiausia išmokti mažiau kabintis į negatyvumą, į tai,…
Šildymo sezonas lietuviams atneša tūkstančius gaisrų: ekspertai ragina apsisaugoti
Kasmet įsibėgėjant šildymo sezonui, ugniagesiai sulaukia vis daugiau iškvietimų dėl užsidegusių dūmtraukių ar netvarkingų krosnių. Nors tokie gaisrai prasideda nuo kelių kibirkščių, jų pasekmės būna skaudžios – pernai Lietuvoje užfiksuota daugiau nei tūkstantis tokių incidentų. Ekspertai įspėja, kad aplaidumas – pagrindinė nelaimių priežastis, galinti kainuoti ne tik turtą, bet ir gyvybę. „Prasidėjus šildymo sezonui, gaisrai dažniausiai kyla dėl neprižiūrimų krosnių, židinių ar nevalytų ir netinkamai įrengtų dūmtraukių. Kaminuose užsidegus suodžiams, ugnis pro nesandarias vietas persimeta į medines namų konstrukcijas – sijas, lubas ar sienas. Per praėjusius metus visoje Lietuvoje fiksuota daugiau nei tūkstantis tokių incidentų“, – sako Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Gotaras Vasilevičius. Įvardijo dažniausią priežastį Priešgaisrinės apsaugos…
Du trečdaliai gyventojų jaučia padidėjusį nerimą: pastebi ir darbdaviai
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir stresas atsiliepia ir darbo rezultatams bei mikroklimatui darbuotojų komandose. Tai suprasdami, vis daugiau darbdavių imasi įvairių veiksmų, kad padėtų savo darbuotojams įveikti psichologinius iššūkius ir palaikyti savo emocinę sveikatą. Psichologinės sveikatos platforma „Visipsichologai.lt“ prieš kelerius metus inicijavo išsamų tyrimą apie gyventojų savijautą ir jį kartoja kasmet. Blogiausia situacija buvo prasidėjus aktyviai karo Ukrainoje fazei – 2022 m. kovą net devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų jautė padidėjusį stresą ir įtampą. Vėliau savijauta palaipsniui gerėjo. „Vis tik, palyginus su 2024 m. rugsėju, matome, kad nerimą patiriančių žmonių dalis Lietuvoje vėl padidėjo net…
Kodėl svarbu tikrintis net tada, kai nieko neskauda: Santaros klinikos ragina moteris pasirūpinti savo sveikata
Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Tai metas, kai visame pasaulyje primenama: krūties vėžys – ne nuosprendis, jei liga nustatoma laiku. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistai pabrėžia, kad profilaktinė patikra gali išgelbėti gyvybę, o reguliarus tikrinimasis – svarbiausias žingsnis užkertant kelią ligos progresavimui. 1 iš 10 moterų Lietuvoje serga/susirgs krūties vėžiu – tai dažniausia vėžio diagnozė, kurią išgirsta moteris Lietuvoje. Krūties vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje – tai išgydoma liga: Moterys nuo 45 iki 70 metų Lietuvoje yra kviečiamos kas dvejus metus atlikti prevencines mamogramas – šis tyrimas gali išgelbėti gyvybę. „Krūties vėžys dažnai būna klastingas, nes ne visada pasireiškia aiškiais simptomais. Dažnai moterims, pastebėjusioms pakitimus, jau būna pažengusi ligos…
Ekspertai: psichikos sveikatos problemos nebėra tabu, tačiau mitai dar gajūs
Gyventojų požiūris į psichikos sveikatą sparčiai keičiasi, ir kreiptis profesionalios pagalbos į specialistus vis dažniau tampa pozityviu pasirinkimu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, psichologo paslaugos užima antrą vietą po šeimos gydytojo, pagal sveikatos draudimo paslaugų populiarumą. Pažymint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, spalio 10 d., ekspertai paneigia 5 dažnai girdimus klaidingus mitus apie psichikos sveikatą. Mitas: pas psichologą ir psichiatrą einama tik dėl rimtų sutrikimų Dažnai girdime nuomonę, kad pas psichikos sveikatos specialistą eina tik tie žmonės, kurie turi itin rimtų psichikos negalavimų, pavyzdžiui, kai dėl depresijos negali pakilti iš lovos, turi priklausomybių ar net haliucinacijų. Tai gana paplitęs ir žalingas mitas, kuris dalį žmonių atbaido kreiptis pagalbos, kai ji reikalinga. „Psichologo…
Konservuoti, fermentuoti, šaldyti: specialistės papasakojo, kaip išsaugoti vitaminus ir pasirūpinti sveikata rudenį
Ruduo – metas, kai virtuvė vėl kvepia obuoliais, prieskoniais ir ką tik iš daržo parneštomis daržovėmis. Kol gamta ruošiasi poilsiui, mes ruošiamės žiemai – pildome lentynas stiklainiais, o šaldiklius – vasaros gėrybėmis. Šis metas – ne tik tradicinis pasiruošimas šaltajam sezonui, bet ir puiki proga pasirūpinti savo sveikata.Specialistės papasakojo, kuo skiriasi konservavimas, fermentavimas ir šaldymas, patarė, kokius produktus rinktis kiekvienam būdui, ir atskleidė, kaip išlaikyti jų maistinę vertę. Fermentavimo nauda šaltuoju laikotarpiu Pasak BENU vaistininkės Eglės Petrulėnės, ruduo – ne tik derliaus nurinkinėjimo, bet ir pasiruošimo šaltajam sezonu metas. „Šaldymas, fermentavimas ir konservavimas – tai iš kartos į kartą perduodami maisto paruošimo būdai, tapę ne tik jaukia rudenine tradicija, bet…
Jaučiatės blogai ir kalbatės su dirbtiniu intelektu? Štai kodėl tai gali būti pavojinga
Remiantis Sentio universiteto šiemet atlikta apklausa JAV, net 49 procentai amerikiečių, susiduriančių su emociniais sunkumais, jau kreipiasi į dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotus, pavyzdžiui, „ChatGPT“ kaip į savotiškus terapeutus. Technologijos kaip pagalbininkas, bet ne pakaitalas Atliktos apklausos JAV skaičiai įspūdingi – emocinės paramos iš DI ieško milijonai žmonių, apie 1,7 mln. pacientų. Dažniausiai DI pasirenkamas nerimui mažinti (73 procentai), ieškant asmeninių patarimų (63 procentai), bandant įveikti depresiją (60 procentų), geriau suprasti savo emocijas (58 procentai) ar mažinti vienišumo jausmą (35 procentai). Ši tendencija kelia klausimą – ar emocinę paramą galintis imituoti algoritmas iš tiesų gali pakeisti žmogų? Anot nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Jaunimo linija“ savanorės, medicinos psichologės Gabrielės Lubauskaitės, šiuolaikinės technologijos…
Nuo profilaktikos iki operacijų: kokią pagalbą regėjimui kompensuoja ligonių kasa?
Lietuvoje daugiau kaip 600 tūkst. žmonių turi įvairių regėjimo sutrikimų ar akių ligų. Minint Pasaulinę regėjimo dieną, ligonių kasa primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams kompensuojamos profilaktinės regėjimo patikros, gydymo, optinių priemonių ir vaistų išlaidos. Pirmiausia – profilaktika Geras regėjimas – tai ne tik gebėjimas aiškiai matyti, bet ir gyvenimo kokybė, todėl juo svarbu rūpintis ir tada, kai nejuntame regėjimo sutrikimų. Ligonių kasa apdraustiems gyventojams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmoka akių profilaktinę patikrą. Ji prasideda pas šeimos gydytoją, o prireikus jis pacientą siunčia pas gydytoją oftalmologą. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai regėjimą profilaktiškai turi tikrintis kasmet. 19–40 metų žmonės kartą per dvejus metus turėtų pasitikrinti regėjimo aštrumą…
Medikė perspėjo dėl pneumokokinės infekcijos pavojų ir įvardijo vienintelę patikimą prevencinę priemonę
Pneumokokinė infekcija gali sukelti įvairias ligas ir yra ypač pavojinga vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Medikai pabrėžia, kad vienintelė veiksminga prevencijos priemonė – vakcina, kuri praktiškai neturi šalutinių poveikių, yra saugi ir patikima. Pneumokokinė infekcija – tai liga, kurią sukelia bakterija Streptococcus pneumoniae, dar vadinama pneumokoku. Bakterija kolonizuoja žmogaus nosiaryklę ir yra perduodama lašeliniu būdu per orą, dažniausiai – kosėjant ar čiaudint. Nors kai kuriais atvejais bakterija žmogui nekenkia, susilpnėjus imuninei sistemai ji gali pažeisti įvairius organus: plaučius, ausis, sinusus, smegenų dangalus arba kraują. „Kūdikiams ir mažiems vaikams bakterija pavojinga dėl dar nesusiformavusio imuniteto, o vyresnio amžiaus žmonėms – dėl natūraliai silpnesnės imuninės sistemos. Be…
Seimo ŽTK pritarė lanksčiam ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo modeliui
2025 m. spalio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Spalio 8 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektui Nr. XVP-590, kuriuo siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos nuo 2026 m. sausio 1 d. ankstyvosios pagalbos paslaugą priskirti socialinėms paslaugoms ir ją akredituoti. Šis sprendimas sudarys galimybes išlaikyti paslaugos lankstumą ir prieinamumą asmenims, susiduriantiems su galimos negalios situacija, reikšmingai sumažins administracinę naštą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), šiuo metu teikiančioms šią pagalbą. Tai pat bus užtikrintas nuoseklus pagalbos tęstinumas ir nustačius negalią. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi ankstyvosios pagalbos paslaugos išbandymo rezultatus, nustatė, kad akreditacijos modelis nėra…
