Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka? Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti. „Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas. Pasak jo, nerimas nėra savaime nei…
Laidų vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos
„Aš, kaip ir dauguma žmonių, esu linkusi manyti, kad būsiu amžinai sveika ir man taip nenutiks, bet jei yra galimybė bent keliais procentais sumažinti riziką – aš ja tikrai pasinaudosiu“, – sako žurnalistė, televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė. Ji sako ilgai klaidingai galvojusi, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) skiepytis suaugusiems yra per vėlu. Bet pasitarusi su gydytoja – nedvejodama pasiskiepijo ir pasijuto gerokai ramiau. Laiko trūkumas – ne pasiteisinimas Nors daugumai užsikrėtusiųjų ŽPV infekcija praeina savaime, daliai žmonių šis virusas gali nulemti tam tikrų vėžinių ligų atsiradimą, tarp jų – gimdos kaklelio vėžį. Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – iki 200, o mirtingumas kelis…
Pigiau nei kavinėje: savaitgalio planas – šaltibarščiai be bulvių?
Šaltibarščiai – vienas laukiamiausių šiltojo sezono patiekalų, be kurio daugelis neįsivaizduoja vasaros stalo. Vis dėlto net ir klasika gali nustebinti intriguojančiais deriniais. Šį kartą „Rimi“ kulinarijos atstovai, „pauliuspavelscooks“ paskyros autoriai Paulius ir Pavels, siūlo gaivią ir netikėtą šaltibarščių versiją – šaltibarščius su jalapenais, laimu ir traškiomis čederio kesadilijomis šalia. Jie sako, kad šaltibarščių festivalio metu, juos galima pasigaminti už mažą kainą. „Šaltibarščiai daugeliui asocijuojasi su labai aiškiu, tradiciniu skoniu, bet tai nereiškia, kad negalime eksperimentuoti. Norėjome parodyti, kad net už gerą kainą pasirenkami kasdieniai produktai gali virsti netikėtu patiekalu. Jalapenai suteikia aštrumo, laimas – gaivumo, o čederio kesadilijos šalia vietoj bulvių šalia, leidžia šaltibarščius paversti sočiu, bet vis tiek pigiu…
Magnis – ne tik nuo mėšlungio: ką svarbu žinoti apie mineralų karalių?
Magnį nemažai žmonių laiko „sportininkų mineralu“, kuris gelbsti nuo mėšlungio ir yra reikalingas patiriant didelį fizinį krūvį. Vis dėlto, šio mineralo vaidmuo daug platesnis – magnis dalyvauja daugiau kaip 300 biocheminių reakcijų ir yra būtinas ne tik raumenų, bet ir nervų sistemos, širdies bei bendram organizmo funkcionavimui. Specialistės aptarė dažniausius magnio trūkumo požymius, paaiškino, kuo skiriasi skirtingos magnio formos, kaip išsirinkti tinkamiausią preparatą, bei atskleidė, kokia yra šio mineralo reikšmė nervų sistemai ir bendrai organizmo veiklai. Magnis – nuo raumenų iki nervų sistemos Pasak BENU vaistininkės Monikos Maleckaitės, nors aktyviai sportuojantiems žmonėms magnio poreikis išties yra didesnis dėl greitesnio metabolizmo ir prakaitavimo, tačiau magnis nėra vien tik sportininkų mineralas. „Magnis…
Po infarkto daugelis daro tą pačią klaidą: gydytoja paaiškino, kas iš tiesų padeda atsigauti
Po miokardo infarkto ar kitų rimtų širdies sutrikimų daugeliui atrodo, kad sunkiausias etapas baigiasi išvykus iš ligoninės. Tačiau specialistai pabrėžia – būtent tada prasideda ilgesnis organizmo atsistatymo procesas, reikalaujantis ne tik vaistų ar poilsio, bet ir nuoseklaus gyvenimo būdo keitimo. Pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, kardiologinės reabilitacijos specialistės Kristinos Kazlauskienės, viena didžiausių klaidų po širdies įvykių – tikėtis, kad organizmas atsistatys savaime. Po ligoninės daugelis susiduria ne tik su silpnumu, bet ir su baime Infarktas ar kiti rimti širdies sutrikimai daugeliui tampa aiškia riba tarp gyvenimo „iki“ ir „po“. Nors gydymas ligoninėje stabilizuoja būklę, grįžus namo nemaža dalis žmonių pirmą kartą susiduria su…
Nieko nejautęs 55-erių vyras po profilaktinės patikros išgirdo: operuoti reikia skubiai
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi, tačiau gydytojai pabrėžia – daugelio sudėtingų atvejų galima išvengti, jei liga nustatoma laiku. Būtent todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia žmones neatidėlioti prevencinių patikrų net ir tada, kai nejaučiama jokių simptomų. 55-erių Aurimo istorija – vienas iš pavyzdžių, kaip profilaktinis sveikatos patikrinimas gali padėti išgelbėti gyvybę. Į prevencinę programą vyras atėjo jausdamasis visiškai sveikas, tačiau papildomi tyrimai atskleidė sudėtingą širdies kraujagyslių ligą, dėl kurios prireikė skubios šuntavimo operacijos. Santaros klinikų kardiologai ir kardiochirurgai sako, kad tokių istorijų jų praktikoje – ne viena. Straipsnyje pacientas dalijasi savo patirtimi, o gydytojai paaiškina, kokie rizikos veiksniai dažniausiai nustatomi prevencinių patikrų…
Kraujo tyrimų „normos“ gali klaidinti: ką svarbu žinoti pacientams?
Laboratorinių tyrimų rezultatai šiandien daugeliui tapo lengvai pasiekiami – vos atlikus tyrimus, jų rodiklius dažnai galime matyti telefono ekrane ar savitarnoje. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema: žmonės vis dažniau bando rezultatus interpretuoti savarankiškai, lygina juos su artimųjų, draugų ar net kitų laboratorijų rodikliais, atsakymų ieško internete ar dirbtinio intelekto įrankiuose, todėl neretai be reikalo sunerimsta. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga. „Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis labai retai leidžia objektyviai įvertinti…
Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su mūsų laiko pojūčiu?
Vaikystėje laikas, regis, tekėjo lėčiau – šiandien dažnas stebisi, kaip greitai prabėga metai. Nors visi gyvename pagal tą patį laikrodį, laiko tėkmę kiekvienas patiriame skirtingai: vienomis dienomis minutės slenka lėtai, kitomis nepastebimai ištirpsta mėnesiai ar net ištisi metai. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė sako, kad laiko pojūtį kuria ne kalendorius, o mūsų dėmesys, emocijos ir į atmintį įsirėžiančios patirtys. Laiko pojūtis – tai vienas subjektyviausių psichikos procesų, priklausantis nuo to, kaip mūsų dėmesys, emocijos ir atmintis organizuoja patirtį. Tai lengva atpažinti ir kasdienybėje: kai mums smagu, laikas tarsi praskrieja, o laukiant ar nuobodžiaujant minutės ima slinkti lėčiau. Kuo mažiau dėmesio skiriame pačios laiko tėkmės stebėjimui, tuo greičiau ji…
Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: nuo ilgesnio gyvenimo – prie ilgesnio sveiko gyvenimo: Lietuvoje vyks Sveiko amžėjimo asamblėja
2026 m. gegužės 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Ar galime gyventi ilgiau ir kartu ilgiau išlikti sveiki, savarankiški, aktyvūs ir reikalingi? Kaip sumažinti ligų, negalios ir vienišumo naštą visuomenėje, kuri sparčiai sensta? Ir kodėl šiandien sveikata turi tapti ne tik gydytojų, bet visos valstybės politikos klausimu? Šiems klausimams bus skirta „Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo asamblėja 2026“, vyksianti birželio 8–14 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Birštone ir kituose Lietuvos miestuose. Tai ne dar vienas „madingo ilgaamžiškumo“ renginių ciklas ar populiarių pažadų apie amžiną jaunystę platforma. Visi asamblėjos renginiai orientuoti į mokslu grįstas žinias, įrodymais pagrįstą mediciną, prevenciją ir praktinius sprendimus, kurie gali…
Kodėl po darbo jaučiamės išsekę, nors fiziškai beveik nepajudėjome? Psichoterapeutė įvardijo dažnai nepastebimą dirgiklį
Daugelis žmonių dienos pabaigoje jaučiasi emociškai išsekę, sunkiau susikaupia, tampa irzlesni ar jaučia poreikį tiesiog pabūti tyloje. Nors tokį nuovargį dažniausiai siejame su dideliu darbo krūviu, miego trūkumu ar įtemptu gyvenimo ritmu, specialistė atkreipia dėmesį į dar vieną, dažnai nepastebimą veiksnį – nuolatinį foninį triukšmą. Net įprasti aplinkos garsai ilgainiui pradeda varginti Pasak emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, tai, kaip stipriai žmogų veikia aplinkos dirgikliai, pirmiausia priklauso nuo nervų sistemos jautrumo. „Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus. Tokiems žmonėms net…
Pigu, skanu ir greita: sočios buratos salotos su pomidorais vos per 15 minučių
Pomidorai – vienas tų produktų, kurie virtuvėje praverčia beveik kasdien: jie tinka ir greitoms salotoms, ir sumuštiniams, ir padažams, ir šiltiems užkandžiams. Be to, pomidorus dažnai galima rasti už mažą kainą, todėl tai patrauklus pasirinkimas norint paruošti greitą, skanų ir nebrangų patiekalą. Vis dėlto „Rimi“ atstovai sako, kad renkantis pomidorus verta žiūrėti ne tik į kainą ar išvaizdą – skirtingos jų rūšys geriau tinka skirtingiems patiekalams, todėl toks paprastas pasirinkimas gali nulemti ir skonį, ir tekstūrą. „Pomidorus dažnai perkame įprastai – tiesiog tuos, kurie gražiai atrodo ar tuo metu yra už gerą kainą. Tačiau namuose rezultatas priklauso ir nuo to, ką iš jų planuojame gaminti. Pavyzdžiui, mažesni, saldesni pomidorai labai…
