Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka? Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti. „Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas. Pasak jo, nerimas nėra savaime nei…
Geležies trūkumas gali likti nepastebėtas: simptomai dažnai primena rudeninį nuovargį
Po vasaros grįžtant į įprastą ritmą neretai vargina nuovargis, energijos stoka, plaukų slinkimas ar suprastėjusi odos būklė. Tačiau šių simptomų nereikėtų automatiškai sieti vien su prasidėjusiu šaltuoju sezonu – jie gali signalizuoti ir apie geležies trūkumą organizme. Kaip jį atpažinti, kada verta atlikti kraujo tyrimus ir kaip atkurti sumažėjusias geležies atsargas, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Jolanta Gerdvilienė. Geležis yra vienas svarbiausių žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų, nes ji padeda pernešti deguonį iš plaučių į visus audinius ir yra itin svarbu normaliai raumenų, ląstelių bei nervų sistemos veiklai. Ilgalaikis jos trūkumas gali neigiamai paveikti smegenų veiklą ir atmintį, silpninti imuninę sistemą bei didinti širdžiai tenkantį krūvį.…
Su naujais mokslo metais grįžta ir virusai: kada dėl dažnų vaiko ligų reikėtų sunerimti?
Prasidėjus mokslo metams, į vaikų kasdienybę sugrįžta ne tik pamokos, darželis ir nauja rutina, bet ir daugiau virusų. Sloga, kosulys bei kiti peršalimo simptomai šiuo laikotarpiu gali kartotis dažniau, o kartais atrodo, kad vaikas vos pasveiko, ir jau serga iš naujo. Vis dėlto dažnesnės infekcijos dažniausiai nėra silpno imuniteto požymis – tai natūrali organizmo reakcija į didesnį aplinkoje cirkuliuojančių virusų kiekį. Kada dėl dažno sirgimo nerimauti nereikėtų, o kokie požymiai jau gali rodyti, kad vaiką verta išsamiau ištirti? Sugrįžę į darželius ir mokyklas vaikai daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, liečia bendrus žaislus ir paviršius, todėl virusai lengviau plinta. Mažesni vaikai dar tik mokosi tinkamos higienos įpročių ir dažnai liečia veidą, tad…
Pradedate naudoti retinolį? Dermatovenerologė įvardijo dažniausias klaidas ir patarė, kaip jų išvengti
Rudenį daugelis vėl prisimena retinolį – vieną dažniausiai minimų veikliųjų medžiagų kalbant apie odos atsinaujinimą, pigmentaciją ar pirmuosius senėjimo požymius. Vis dėlto dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai įspėja: nors retinolis gali būti naudingas įvairioms odos problemoms spręsti, skubėjimas čia dažniau pakenkia nei padeda. Per stipri priemonė, per dažnas naudojimas ar kelių aktyviųjų medžiagų derinimas vienu metu gali baigtis ne gražesne oda, o paraudimu, pleiskanojimu ir sudirgimu. Kam retinolis naudingas ir kada tikėtis rezultato? Retinolis – vitamino A darinys, odoje virstantis aktyvia retinoine rūgštimi ir veikiantis įvairius ląstelių procesus. Pasak I. Gylienės, jis skatina epidermio atsinaujinimą, gali padėti koreguoti išryškėjusią pigmentaciją ar būti naudingas siekiant odos atjauninimo – t. y.…
Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada ne vėlu: medikai perspėja, kad užsikrėsti galima iki pat vėlyvo rudens
Nuo erkinio encefalito galima skiepytis bet kuriuo metų laiku, todėl vasaros pabaiga ar ruduo nėra priežastis atidėti vakcinaciją iki kito pavasario. Priešingai – Lietuvoje vasaros pabaiga ir ankstyvas ruduo yra aktyvus erkių sezonas, todėl tikimybė užsikrėsti šia liga ir susirgti yra labai didelė. Nereikėtų manyti, kad erkės tyko tik giliuose miškuose – jų galima sutikti ir miestų parkuose, soduose, sodybose, pamiškėse ar kitose žaliosiose erdvėse. Būtent Lietuvoje tarp Europos Sąjungos šalių nustatoma daugiausia erkinio encefalito atvejų, o vienintelė veiksminga erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra vakcinacija. „Jei žmogus iki šiol nebuvo pasiskiepijęs, verta tai padaryti kuo greičiau. Kuo anksčiau pasirūpinama apsauga, tuo greičiau ji susiformuoja – saugesni būsite dar šio rudens…
Sveikai maitinatės, sportuojate, bet cholesterolis vis tiek padidėjęs: medikas paaiškino, kodėl taip gali būti ir ko imtis
Daugelis žmonių mano, kad padidėjęs cholesterolis yra tiesioginė netinkamos mitybos ar nepakankamo fizinio aktyvumo pasekmė. Vis dėlto net ir laikantis sveikos gyvensenos cholesterolio rodikliai ne visada būna optimalūs – jiems įtakos turi ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir genetika, amžius bei kiti organizmo ypatumai. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, normalaus kūno svorio palaikymas ir nerūkymas yra svarbūs tiek cholesterolio rodikliams, tiek bendrai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Tačiau gyvenimo būdo pokyčių poveikis skirtingiems žmonėms nėra vienodas. „Vienam žmogui mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu, kiekis pakeitus mitybą gali sumažėti gana reikšmingai, o kitam – pakisti tik nežymiai. Tai priklauso nuo pradinio cholesterolio lygio, genetinių ypatumų, amžiaus, medžiagų apykaitos…
Judėjimas po sėdimos dienos: kaip pradėti be kraštutinumų
Po ilgos darbo dienos kūnas dažnai siunčia gana aiškią žinutę: laikas pakeisti padėtį. Pečiai atrodo įsitempę, nugara pavargusi, o atsistojus norisi iš karto išsitiesti. Natūrali reakcija – ieškoti vieno pratimo, kuris per kelias minutes panaikintų visas sėdėjimo pasekmes. Deja, kūnas neveikia kaip kompiuteris, kurį galima atkurti vienu mygtuko paspaudimu. Viena intensyvi treniruotė vakare taip pat nebūtinai kompensuoja visą dieną praleistą nejudant. Daug naudingiau judėjimą paskirstyti per dieną ir palaipsniui kurti reguliarų aktyvumo įprotį. Tam nereikia iš karto pirkti sporto klubo abonemento, sudaryti sudėtingo plano ar pirmadienį pradėti „naujo gyvenimo”. Pradžia gali būti gerokai paprastesnė. Kodėl kūnas pavargsta net nieko sunkaus neveikiant? Sėdėjimas gali atrodyti kaip poilsis, tačiau ilgą laiką išlaikant…
Dalies ligų simptomus lengva pražiūrėti: kokius profilaktinius tyrimus verta atlikti pagal amžių?
Nors visuomenėje savo sveikatai skiriama vis daugiau dėmesio, neturėdami jokių nusiskundimų žmonės profilaktiškai tikrinasi dar gana retai. Vis dėlto dalis sveikatos sutrikimų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai suteikia galimybę juos pastebėti ir pradėti gydyti anksčiau. Kokie tyrimai svarbūs skirtingo amžiaus žmonėms, paaiškina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Laura Tamašauskienė. „Daugiausia neaiškumų kelia tie sveikatos sutrikimai, kurių simptomai iš pradžių būna labai neryškūs ar nespecifiniai. Pavyzdžiui, esant geležies ar vitamino D stokai, skydliaukės, kepenų ar kitų hormonų veiklos sutrikimams, žmogus kurį laiką gali visai nieko nejausti arba skųstis bendru nuovargiu, mieguistumu, virškinimo sutrikimais. Tokius požymius neretai siejame su stresu, netaisyklinga mityba ar prastu…
Elektrolitų gėrimai tapo madingi: ar jūsų organizmui jų tikrai reikia?
Elektrolitų gėrimų populiarumas pastaraisiais metais pastebimai išaugo – juos aktyviai reklamuoja sporto ir sveikos gyvensenos industrija, o parduotuvių lentynose jų pasirinkimas vis didėja. Dėl to elektrolitus vis dažniau perka ne tik sportuojantys, bet ir tie, kurie pajunta nuovargį, silpnumą, raumenų mėšlungį ar tiesiog tikisi greitesnio energijos antplūdžio. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad elektrolitų vartojimas ne visada atitinka realų organizmo poreikį. „Elektrolitų gėrimų ir papildų populiarėjimą vertinčiau gana kritiškai. Sveikam žmogui, kuris subalansuotai maitinasi ir įprastai fiziškai juda, papildomai vartoti elektrolitų kasdien dažniausiai nėra būtinybės. Pagrindinius elektrolitus, tokius kaip natris, kalis ar magnis, gauname su maistu, o kasdieniam skysčių poreikiui patenkinti paprastai pakanka vandens“, – aiškina…
Širdis paprastai dirba tyliai: kada jos siunčiami signalai tampa svarbūs?
„Lyg širdis apsivertė krūtinėje“, „praleido dūžį“, „staiga ėmė daužytis“ – tokius pojūčius bent kartą gyvenime yra patyręs ne vienas. Vieni dėl jų sunerimsta iš karto, kiti tokią situaciją sieja su stresu, nuovargiu ar per dideliu kavos kiekiu. Nors dažnai tokie širdies siunčiami signalai nėra pavojingi, specialistai įspėja – kartais jie gali būti pirmasis rimtesnės sveikatos problemos ženklas. Draudimo bendrovės BTA praktika rodo, kad sveikatos draudimu dėl širdies ir kraujagyslių ligų dažniausiai pasinaudojama jau atsiradus simptomams, o ne prevenciškai. Pasak BTA Asmens draudimų produkto vadovo Gedimino Bulenoko, ypač šiltuoju metų laiku svarbu nenumoti ranka į neįprastus organizmo siunčiamus signalus. Visgi jo teigimu, kreiptis į specialistus žmones dažniausiai paskatina krūtinės skausmas, dusulys,…
Pamirštate raktus ar vardus? Gydytoja paaiškina, kada užmaršumas tampa įspėjamuoju ženklu
Demencija dažnai siejama su senėjimu, todėl neretai manoma, kad jos rizikai didžiausią įtaką turi tik amžius ir paveldimumas. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad tai tik dalis vaizdo. Atminties, dėmesio ir kitų pažintinių funkcijų sveikatai svarbi ir bendra organizmo būklė, kasdieniai įpročiai bei lėtinių ligų kontrolė. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė sako, kad nors kai kurių rizikos veiksnių pakeisti negalime, daliai jų galime turėti įtakos. „Amžius ir genetika yra svarbūs rizikos veiksniai, tačiau jie nėra vieninteliai. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas, lėtinių ligų kontrolė ir aktyvus socialinis bei protinis gyvenimas gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką arba atitolinti jos pasireiškimą“, – teigia medikė. Smegenų sveikata prasideda nuo…
