Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka? Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti. „Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas. Pasak jo, nerimas nėra savaime nei…
Pavasarinės alergijos kankina net ir užvėrus namų duris? Pataria, kaip sumažinti alergenų kiekį namuose
Kol pavasarį dauguma džiaugiasi ilgesnėmis dienomis, šiltu oru ir dažnesniu buvimu lauke, kitiems šis metų laikas neretai reiškia ne itin malonią kasdienybę – čiaudulį, perštinčias akis, slogą ir kvėpavimo sutrikimus. Nors dažnai manoma, kad užvėrus namų duris nuo alergenų pavyksta pasislėpti, alergines reakcijas galinčios sukelti dalelės į namus patenka įvairiais būdais. Todėl pavasarį namų švara tampa ne tik estetiką, bet ir geresnę savijautą lemiančiu veiksniu. Alergenai namuose dažnai kaupiasi ten, kur jų iš pirmo žvilgsnio nepastebime – kilimuose, minkštuose balduose, patalynėje, užuolaidose ar kituose tekstiliniuose paviršiuose. Net jei namai atrodo tvarkingi, dulkės, žiedadulkės, gyvūnų epidermio dalelės ir kiti dirgikliai gali nusėsti audinių sluoksniuose, o vėliau vėl pakilti į orą tvarkantis…
Prie nuolatinio nuovargio įmanoma priprasti, tačiau jis gali slėpti sveikatos bėdas: medikė pataria nedelsiant atlikti tyrimus
Šiuolaikiniame gyvenimo tempe nuovargis dažnai tampa kasdieniu palydovu, į kurį ilgainiui nustojame kreipti dėmesį. Vis dėlto už šio, iš pirmo žvilgsnio nekalto, simptomo gali slypėti labai įvairios priežastys – nuo gyvenimo būdo ypatumų iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Kada nuovargis tėra laikinas energijos trūkumas, o kada tai signalas, kad verta atlikti išsamesnius tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju? Nuovargis yra labai dažnas simptomas ir daugeliu atvejų susijęs su miego trūkumu, stresu, per dideliu darbo krūviu ar netaisyklinga mityba. Tačiau kai nuovargis tampa nuolatinis, nepraeina pailsėjus ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta nepageidaujami procesai. „Savo praktikoje gana dažnai matau, kad užsitęsusio nuovargio priežastys būna įvairios – nuo…
Gydytoja akušerė-ginekologė: menopauzės simptomų kontrolė gali padėti užkirsti kelią lėtinių ligų atsiradimui
Augant informacijos apie menopauzę kiekiui, moterys turi daugiau galimybių geriau suprasti savo organizmo pokyčius, tačiau kartu kyla ir iššūkių – dalis jų linkusios pasitikėti internete skleidžiamomis istorijomis ar siūlomais papildais, užuot kreipusiosios į specialistus. Tai gali ne tik nepadėti sumažinti simptomų, bet ir prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi. Plačiau apie menopauzės simptomus, individualizuotą jų korekciją ir tai, kaip šiuo laikotarpiu išlaikyti gerą gyvenimo kokybę, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė. „Nors apie menopauzę buvo kalbama visais laikais, šiandien keičiasi požiūris į šį gyvenimo etapą. Anksčiau moterys jį dažnai priimdavo kaip neišvengiamą ir nekoreguojamą procesą, tačiau dabar vis dažniau ieško sprendimų, yra atviresnės kontrolei bei savijautos gerinimo priemonėms.…
„Sprendimai per 30 sekundžių“: ką Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai parsivežė iš Ukrainos
Kai po balistinės raketos smūgio į ligoninę ar gyvenamąjį rajoną vienu metu atvežami dešimtys sužeistųjų, gydytojas nebeturi prabangos ilgai svarstyti. Nebelieka nei idealių sąlygų, nei laiko papildomiems tyrimams ar ilgiems aptarimams. Kartais sprendimui lieka mažiau nei pusė minutės. Apie tai – ne teorijomis, o sukrečiančiomis realiomis patirtimis – dalijasi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai, grįžę iš humanitarinių misijų Ukrainoje: med. m. dr. Andrius Karpavičius, Antanas Eigminas, Marius Lasinskas ir Mykolas Venckus. Tai nebuvo įprasta stažuotė. Medikai dirbo vietose, kurios kine vadinamos „karštaisiais taškais“: ligoninėse, į kurias pacientai plūsta tiesiai po raketų atakų, masinių griūčių ar iš fronto linijų. Nors kiekviena misija buvo unikali, visus gydytojus vienijo tas pats iššūkis –…
Patekote į sukčių pinkles? Papasakojo, ko imtis nedelsiant
Pastaraisiais metais finansinis sukčiavimas sudėtingėja, tačiau jo pasekmės išlieka tokios pat – tiek finansinės, tiek emocinės. Todėl susidūrus su sukčiais svarbiausia ne tik kuo greičiau imtis veiksmų, bet ir mokėti susitvarkyti su užklupusiais jausmais. Ką daryti per pirmąsias valandas po apgavystės bei kaip atsigauti vėliau, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis ir psichologė Jovita Kriukelytė. Kreipkitės į banką ir policiją Pasak M. Kutkaičio, pirmosios valandos po sukčiavimo atakos yra kritinės. Sukčiai įprastai veikia labai greitai – vos gavę prieigą prie lėšų jie nedelsdami inicijuoja kelias operacijas iš karto. Todėl siekiant užkirsti kelią nuostoliams, kiekviena minutė yra svarbi. „Per kelias valandas ar net minutes pinigai pervedami per kelias…
Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?
Vienoje šalyje vanduo iš čiaupo – savaime suprantamas pasirinkimas, kitoje – rizika, kurios vengia net vietiniai. Lietuvoje galime atsukti čiaupą ir gerti drąsiai, tačiau išvykus svetur ta pati stiklinė vandens gali tapti klausimu „ar tikrai saugu?“. Kodėl skirtumai tokie dideli ir ar visada galime pasitikėti tuo, kas teka iš čiaupo – tiek namuose, tiek kelionėse? „Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo yra išgaunamas iš požeminių šaltinių, juo aprūpinama apie 82 proc. gyventojų. Kadangi Lietuvoje turime ganėtinai išskirtinę galimybę naudoti vandenį iš giliųjų vandeningųjų horizontų, aplinkos tarša vandens kokybei didelės įtakos neturi“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros docentė dr. Inga Urniežaitė. Pasak jos, tiek cheminės,…
LSMU pagarbiai atsisveikins su palaikais asmenų, po mirties paaukojusių kūnus mokslui
Renginio tipas: Iškilminga ceremonija Renginio data: ketvirtadienis, 2026 gegužės 14 Renginio pradžia: 13:00 Renginio pabaiga: ketvirtadienis, 2026 gegužės 14 Renginio vieta: M.Gimbutienės g. 28 Kviečiame į iškilmingą ceremoniją, skirtą atsisveikinti ir palaidoti palaikus žmonių, savo kūnus po mirties paaukojusių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijoms ir mokslui. Gegužės 14 d. 11 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1, Kaunas) šia intencija šv. mišias aukos Kauno arkivyskupas J. E. Kęstutis Kėvalas. 13 val. Petrašiūnų kapinėse (M. Gimbutienės g. 28) bus pašventinta amžinojo poilsio vieta – LSMU kapavietė, kurioje bus palaidotos 24-ių savo kūnus paaukojusių asmenų urnos. Tokia ceremonija Universitete rengiama pirmąjį kartą – kviečiame Jus dalyvauti atiduodant paskutinę pagarbos duoklę kilniai…
Kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. šalies gyventojų
Kai pagalba tampa prieinama visoje šalyje, keičiasi žmonių gyvenimai – tai rodo vienas didžiausių Lietuvoje įgyvendinamų socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)”, kuris, įpusėjęs savo kelią, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius gyventojų. Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas, kurio bendra vertė siekia 60 mln. eurų, bus įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio. Jis skirtas stiprinti prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir asmenims visoje Lietuvoje. „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis. Jos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus“, – vardija Jurgita Lazauskienė, Europos socialinio fondo agentūros veiklos…
Diana Nausėdienė apdovanojo Lietuvos mažųjų žaidynių festivalio dalyvius
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė sekmadienį pasveikino ir apdovanojo Lietuvos mažųjų žaidynių festivalio Vilniuje dalyvius. „Labai gražu, kad tokios nuostabios ir gyvybingos šventės organizuojamos pavasarį, nes Jūs, šaunieji mūsų sportininkai, esate tikras jo atspindys. Jūs pilni energijos, judrūs, nenustygstantys, smalsūs, besivaržantys. Ir tai didžiulis gėris Jums, Jūsų sveikatai, savijautai, augimui. Sportuodami Jūs ne tik stiprinate visą kūną, bet ir ugdote charakterį, augate kaip asmenybės. Sparčiai bėgiodami, vikriai įveikdami kliūtis, kartu su draugais sėkmingai pasiekę finišą Jūs ne tik žaidžiate, bet ir mokotės. Aš ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda labai Jumis didžiuojamės, sveikiname ir linkime niekada neprarasti judėjimo džiaugsmo“, – sakė pirmoji ponia. Dvyliktuosius metus skaičiuojančiose Lietuvos mažųjų žaidynėse šiemet dalyvauja…
Naujas žvilgsnis į remisiją: dr. Urbutienės disertacija apie nematomą pacientų sutuoktinių patirtį
Kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 17–18 tūkstančių žmonių, o maždaug pusei jų pavyksta pasiekti remisiją. Tai reiškia, kad šiandien šalyje gyvena dešimtys tūkstančių žmonių, kurių liga tarsi sustojusi. Ir visgi remisija nėra pabaiga. Priešingai, tai etapas, kuriame atsiranda nauja, dažnai nutylima patirtis – nuolatinė ligos sugrįžimo baimė, lydinti ne tik pacientus, bet ir jų sutuoktinius. Psichologijos krypties dr. Eglės Urbutienės disertacijoje (vadovė – doc. dr. Rūta Pukinskaitė), apgintoje Mykolo Romerio universitete (MRU), dėmesys krypsta būtent į tuos, kurie visą laiką yra šalia vėžiu sirgusiųjų, tačiau dažnai lieka paraštėse. Mokslininkės pasirinkta perspektyva iki šiol buvo menkai tyrinėta. Nors pats reiškinys – paplitęs, dauguma tyrimų apsiribojo kiekybiniais duomenimis: matavo baimės lygį,…
