Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka? Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti. „Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas. Pasak jo, nerimas nėra savaime nei…
Krūties vėžys šiandien: mitų mažėja, o galimybių pasveikti – vis daugiau
Nors krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje, o šalyje su šia diagnoze gyvena daugiau kaip 22 tūkst. moterų, jis nebėra nuosprendis. Tobulėjant diagnostikai ir gydymo metodams, anksti nustačius krūties vėžį pasveikimo galimybės yra itin didelės. Vis dėlto Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Krūtų ligų centro krūtų onkochirurgijos gydytoja Algė Leveckytė pabrėžia, kad gydymo sėkmę lemia ne tik medicina, bet ir prevencija. „Ilgą laiką krūties vėžys buvo tema, apie kurią kalbėta pašnibždomis ir su baime, tačiau šiandien situacija iš esmės keičiasi – galimybės įveikti šią ligą yra geresnės nei bet kada anksčiau. Kai krūties vėžys nustatomas ankstyvosiose stadijose, penkerių metų išgyvenamumas siekia net 95,3 proc., todėl kasmet išsaugoma…
Diabeto kontrolė prasideda ne nuo vaistų: šeimos gydytoja įvardijo dažniausias pacientų klaidas
Nors šiuolaikinė medicina siūlo vis daugiau galimybių kontroliuoti cukrinį diabetą, vien vaistų tam dažnai nepakanka. Netinkama mityba, nereguliarus gliukozės matavimas, mažas fizinis aktyvumas ar net miego trūkumas gali lemti, kad gliukozės rodikliai išlieka prasti net ir laikantis paskirto gydymo. Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Rasa Venckuvienė pasakoja, kokios klaidos dažniausiai trukdo sėkmingai kontroliuoti diabetą ir kodėl kasdieniai įpročiai yra ne mažiau svarbūs nei vaistai. „Nors šiandien turime daug medikamentinio gydymo galimybių, ligos kontrolė reikalauja nuoseklių kasdienių pastangų, todėl klaidų vis dar pasitaiko. Viena didžiausių – manyti, kad pradėjus vartoti vaistus daugiau nieko keisti nereikia. Vaistai padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jie nepašalina pagrindinių II tipo cukrinio diabeto priežasčių:…
Iššvaistome keturias valandas per savaitę: nematomas įprotis, kuris sukelia nuovargį
Gautas kolegos el. laiškas, nauja žinutė „Teams“ platformoje, kalendoriaus priminimas, „WhatsApp“ pranešimas iš šeimos nario, banko įspėjimas ir trumpas žvilgsnis į socialinius tinklus. Kiekvienas toks veiksmas atskirai atrodo nereikšmingas, tačiau nuolatinis dėmesio šokinėjimas tarp skirtingų programėlių dienos pabaigoje virsta nuovargiu ir sukelia jausmą, kad dirbome daug, bet nuveikėme mažiau, nei planavome. Šiuolaikinis darbas vis rečiau apsiriboja viena darbo vieta ar viena programa. Per dieną dėmesys nuolat šokinėja nuo el. pašto prie susirašinėjimo platformų, nuo dokumentų – prie naršyklės langų ar dirbtinio intelekto įrankių. Būtent toks nuolatinis judėjimas tarp skirtingų skaitmeninių erdvių ir tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl darbo diena atrodo intensyvi, tačiau ne visada produktyvi. „Samsung“ užsakymu atlikta „Nordstat“ apklausa…
Daugelis perdegimą vis dar sieja tik su darbu: kokie požymiai išduoda šią būklę?
Nuolatinis nuovargis, energijos stoka, prastėjantis miegas ar sunkumai susikaupti dažnai nurašomi įtemptam gyvenimo tempui. Vis dėlto šie simptomai gali signalizuoti ne tik apie laikiną išsekimą, bet ir apie prasidedantį perdegimą. Medikų teigimu, svarbu laiku atpažinti pirmuosius perdegimo požymius, nes ilgai ignoruojama būklė gali neigiamai paveikti tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė pastebi, kad perdegimas dažniausiai siejamas su profesine veikla, tačiau, pasak gydytojos, jis gali prasidėti ne tik darbe. „Perdegimas gali prasidėti ir namuose, dažniausiai – rūpinantis kitais. Nuovargis paprastai atsiranda po intensyvios veiklos ir praeina pailsėjus. Tuo tarpu perdegimui išsivystyti reikia ilgo laikotarpio ir būklė pailsėjus nepagerėja. Dažniausiai perdegimas pasireiškia tarp mokytojų, slaugytojų,…
Pirmoji pagalba vaikams: kada pakanka stebėti namuose, o kada skubiai kreiptis į gydytoją?
Nukritimai, sumušimai, karščiavimas, pilvo skausmai ar netikėtai prasidėjęs vaikų vėmimas dažnai tėvams kelia nerimą. Nors daugeliu atvejų atžalai galima padėti namuose, kartais prireikia skubios gydytojo pagalbos. Kaip atskirti tokias situacijas, pasakoja Vilkaviškio šeimos klinikos „Meliva“ vaikų ligų gydytoja Nijolė Vyšniauskaitė. „Viena dažniausių tėvų klaidų – pernelyg susitelkti į vieną simptomą, pavyzdžiui, aukštą temperatūrą, ir neįvertinti bendros vaiko būklės. Kur kas svarbiau stebėti, ar atžala išlieka aktyvi, domisi aplinka, žaidžia, geria pakankamai skysčių ir šlapinasi kaip įprastai. Jei išgėrus temperatūrą mažinančių vaistų vaikas vėl tampa žvalus, dažniausiai panikuoti neverta. Taip pat nerimą ne visuomet turėtų kelti vienkartinis vėmimas, trumpalaikis viduriavimas ir bėrimas be kitų simptomų“, – tikina N. Vyšniauskaitė. Dėmesys būklės…
Tyrimas atskleidė: sveikata tampa didžiausiu lietuvių turtu
Sveikata Lietuvos gyventojams tampa svarbiausiu turtu, rodo naujas draudimo bendrovės BTA užsakymu įmonės „Norstat“ atliktas tyrimas. Kalbant apie netikėtumus ir nelaimingus atsitikimus, daugiau nei pusei (virš 55 proc.) lietuvių svarbiausia apsaugoti savo sveikatą. Šis rodiklis – didžiausias iš visų Baltijos šalių. BTA draudimo Rizikų valdymo departamento direktorės Anos Variakojienės teigimu, tokie rezultatai rodo ryškių visuomenės požiūrio pokytį – žmonėms saugumas vis dažniau reiškia ne sukauptą turtą, o galimybę išlikti sveikiems. „Dar prieš kelerius metus žmonės pirmiausia galvodavo apie būsto ar automobilio apsaugą, tačiau šiandien vis aiškiau suvokiama, kad didžiausia vertybė yra sveikata ir galimybė gyventi visavertį gyvenimą. Sveikatos negalavimai dažnai paliečia ne tik žmogaus savijautą, bet ir finansinį stabilumą, kasdienybę…
Kada vabzdžių įkandimas – tik nemalonumas, o kada jau pavojus?
Vasarą išvykos į gamtą retai apsieina be uodų, širšių, bičių ar kitų vabzdžių įkandimų. Dažniausiai jie sukelia tik trumpalaikį niežėjimą ar paraudimą, tačiau kartais organizmo reakcija gali būti kur kas rimtesnė. Kaip suprasti, kada pakanka šalto kompreso, o kada būtina kuo greičiau kreiptis į medikus? Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad dauguma vabzdžių įkandimų sukelia normalią organizmo reakciją. „Dažniausiai įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, nedidelis patinimas, niežėjimas ar lengvas skausmas. Šie simptomai stipriausi pirmosiomis valandomis ir per kelias dienas palaipsniui išnyksta. Tai natūrali organizmo reakcija į vabzdžio seiles ar nuodus“, – aiškina gydytoja. Kada reakcija jau nėra normali? Sunerimti reikėtų, jei patinimas sparčiai didėja, apima didesnį odos…
Planuojate nėštumą? Gydytoja primena, kaip jam tinkamai pasiruošti
Atsakingas nėštumo planavimas – tai sąmoningas pasiruošimas vienam iš svarbiausių įvykių gyvenime dar iki pastojimo. Jo tikslas – užtikrinti kuo geresnę būsimos mamos sveikatą ir sudaryti palankiausias sąlygas sveikam vaisiaus vystymuisi. Moksliniai tyrimai rodo, jog daugiau nei pusė nėštumų įvyksta neplanuotai, todėl reprodukcinio amžiaus moters sveikata turėtų būti vertinama ne tik tada, kai ji aktyviai planuoja nėštumą. Anot Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės med. dr. Živilės Sabonytės-Balšaitienės, kuo geresnė moters sveikata iki pastojimo, tuo mažesnė nėštumo komplikacijų rizika ir palankesnės sąlygos būsimo kūdikio vystymuisi. „Paradoksalu, tačiau daugelis moterų savo sveikata aktyviau rūpintis pradeda tik sužinojusios, kad laukiasi. Vis dėlto svarbiausi vaisiaus vystymosi procesai…
Dehidratacija ir jos pasekmės: kodėl svarbu gerti pakankamai vandens?
Vasarą organizmas reikalauja gerokai daugiau skysčių – karštis, aktyvesnis laisvalaikis ar fizinis krūvis lemia spartesnį jų netekimą. Stokodamas skysčių kūnas dažniausiai siunčia aiškius signalus, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti. Sveikatos klinikos „Antėja“ šeimos gydytoja Toma Byštautaitė atkreipia dėmesį, kad organizmui netenkant skysčių pirmiausia pasireiškia burnos džiūvimas ir troškulys, taip pat gali patamsėti šlapimas, atsirasti galvos skausmas, bendras silpnumas ar odos sausumas. Kartais apie skysčių trūkumą signalizuoja ir be aiškios priežasties jaučiamas nuovargis. Šie požymiai rodo, kad organizme skysčių kiekis jau yra sumažėjęs, todėl svarbu nelaukti stipraus troškulio ir vandenį gerti reguliariai visos dienos metu. Vandens vartojimas yra būtinas tam, kad organizmas galėtų palaikyti normalią kūno temperatūrą, užtikrintų tinkamą kraujotaką, virškinamojo…
Net nedidelė žaizda gali tapti vartais į infekciją: ką svarbu žinoti apie stabligę
Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje, dirbame sode, tvarkome aplinką ar užsiimame įvairiais buities darbais. Kartu padidėja ir traumų rizika – dažniau nusibrozdiname, įsipjauname ar kitaip pažeidžiame odą. Nors tokie sužeidimai dažniausiai atrodo nereikšmingi, būtent per juos į organizmą gali patekti stabligę sukeliančios bakterijos. Stabligę sukeliančių bakterijų Clostridium tetani sporos aptinkamos dirvožemyje, dulkėse ir gyvūnų išmatose. Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojos Raimondos Bernotienės, žmonės neretai neįvertina rizikos, nors užsikrėsti galima ir visiškai buitinėse situacijose. „Daugelis stabligę vis dar sieja tik su surūdijusia vinimi. Tai vienas dažniausių mitų. Pavojų kelia ne rūdys, o bakterijų sporomis užteršta žaizda. Užsikrėsti galima įsipjovus sodo įrankiu, susižeidus medžio atplaiša, nusibrozdinus važiuojant dviračiu, susižeidus tvarkant…
