GIMDOS IŠKRITIMAS

Gimdos iškritimas – tai moters lytinių ir greta esančių mažojo dubens organų anatominės padėties pakitimai, dėl kurių pro lytinį plyšį išeina nusileidusios žemyn gimdos dalis arba ji visa. Jeigu pro lytinį plyšį išeina tiktai gimdos kaklelis, tokia patologija vadinama daliniu gimdos iškritimu. Jeigu pro lytinį plyšį išeina gimdos kaklelis ir gimdos kūnas, tokia patologija vadinama visišku gimdos iškritimu.

Ligos priežastys

Lytinių organų nusileidimas ir iškritimas skirstomas į tris grupes: negimdžiusių, gimdžiusių ir senyvų moterų.
Šios patologijos priežastys gali būti įvairios:

gilus tarpvietės plyšimas gimdant;

nugaros smegenų ligos, pažeidžiančios tarpvietės raumenų inervaciją;

mažojo dubens organų navikai;

uždegiminės sąaugos;

sunkus fizinis darbas.

Gimdos iškritimas dažniausiai nustatomas senyvo amžiaus, daug kartų gimdžiusioms moterims.

Simptomai

Ligos eiga

Būdingas lytinių organų spaudimo, slinkimo, tempimo žemyn jausmas, besikartojantis vidurių užkietėjimas, padažnėjęs šlapinimasis, nevalingas šlapimo nelaikymas (kosint, čiaudint) , vėliau – iškritus visai gimdai – šlapimo susilaikymas. Iš lytinių organų išlenda „guzas”, kuris kliūva ir trukdo judėti, vaikščioti, sėdėti. Tik rankomis grąžinusi iškritusią gimdą į normalią padėtį, moteris gali pasišlapinti. Be to, nuolat maudžia apatinę pilvo dalį, strėnas.

Jeigu moteris yra vaisingo amžiaus ir serga mėnesinėmis, mėnesinių ciklas ir reguliarumas paprastai nesutrinka, tačiau iš gimdos kraujuojama gausiau ir ilgiau. Ne mėnesinių metu gali padaugėti išskyrų iš makšties. Esant gimdos iškritimui, moteris taip pat gali pastoti, kaip ir sveika moteris. Ketvirtąjį penktąjį nėštumo mėnesį padidėjusi gimda iškyla iš mažojo dubens į pilvo ertmę, todėl iki nėštumo pabaigos moteris jaučiasi geriau. Tačiau po gimdymo gimda vėl nusileidžia, simptomai atsinaujina.

Jeigu po gimdymo, siuvant plyšusią ar kirptą tarpvietę, nebuvo suglausti išangės keliamųjų raumenų kraštai, lieka plati anga, kuri, didėjant vidiniam pilvo ertmės spaudimui fizinio krūvio metu, nesudaro atramos mažojo dubens organams. Užpakalinė makšties siena pradeda slinkti žemyn kartu su priekine tiesiosios žarnos siena, ir į makšties spindį išsigaubia užpakalinė makšties siena (šis išsigaubimas vadinamas rektocele) . Priekinė makšties siena pradeda slinkti žemyn kartu su šlapimo pūslės užpakaline siena ir į makšties spindį išsigaubia priekinė makšties siena (susidaręs išsigaubimas vadinamas vezikocele) ; šis išsigaubimas didėja, nes jį tempia nuolat susikaupiantis ir ne visas pasišalinantis šlapimas. Makšties sienos, palengva smukdamos žemyn, kartu su savim tempia ir gimdos kaklelį, o su juo ir gimdos kūną tol, kol galiausiai gimdos kaklelis su kūnu atsiduria žemiau dubens dugno ribos.

Tai lėtinis, nuolat progresuojantis procesas, kurį skatina sunkus fizinis darbas, senatvinė raumenų atrofija, išsekimas, bloga mityba.
Gimdos iškritimas linkęs progresuoti. Gydant konservatyviomis gydymo priemonėmis ir metodais, iškritę lytiniai organai patys savaime į normalią topografinę padėtį niekada negrįžta.

Komplikacijos

Tyrimai

Diagnozuoti šią patologiją nesunku. Gydytojas ginekologas, apžiūrėdamas ligonės išorinius lytinius organus ir atlikdamas makšties tyrimą, čiuopia iškritusį gimdos kaklelį arba visą gimdos kūną, nuslinkusias žemyn ar išsivertusias išorėn makšties sieneles, įvertina tarpvietės raumenų tonusą, senus plyšimus ir randus, vidinių lytinių organų būklę (mažojo dubens navikus, uždegiminius pokyčius) , susidariusias opas ir pragulas gimdos kaklelyje ar gimdos kūne.

Gydymas

Kol dar neiškritusi visa gimda ir nėra šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, gydoma konservatyviomis priemonėmis (fizioterapinės vandens procedūros skiriamos audinių tonusui padidinti, rekomenduojami pilvo presą ir tarpvietės raumenis stiprinantys pratimai) .

Pragulos gimdos kūne ir kaklelyje gydomos sintomicino ir kitais tepalais, prideginamos didelės koncentracijos kalio permanganato tirpalu.

Jei yra dalinis ar visiškas gimdos iškritimas, pagrindinis gydymo būdas – operacija. Gali būti atliekamos makšties ir tarpvietės plastinės operacijos, kurių tikslas – pakelti ir sutvirtinti makšties sienas, nešalinant gimdos.

Vaisingo amžiaus moteriai, kuri dar planuoja pastoti ir gimdyti, atliekama tik gimdos kaklelio amputacija, išsaugant gimdą, ir tarpvietės plastinė operacija.

Pagyvenusioms, senyvoms moterims, kurioms yra visiškai iškritus gimda, šalinama visa gimda per makštį (nepjaunant pilvo sienos) , papildomai sutvirtinami makšties sienelių ir tarpvietės audiniai, atliekant tarpvietės plastinę operaciją.

Šių operacijų metu dažniausiai taikoma spinalinė nejautra. Tiek pačios operacijos, tiek nuskausminimo komplikacijų pasitaiko labai retai. Operacija visiškai išgydo ligą, todėl moters savijauta po operacijos labai pagerėja.

Patarimai

Nebijokite kreiptis į gydytoją ginekologą! Šios ligos pačios neišsigydysite, ir pati savaime ji niekada nepraeis. Nusiteikite ryžtingai: gydymas išties neilgas ir nesudėtingas!

Profilaktika