Ligos,  Vaikų ligos

ATOPINIS DERMATITAS

Atopinis dermatitas (susijęs su įgimta alergija odos uždegimas) –tai lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais. Paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje sergamumas atopiniu dermatitu padidėjo kelis kartus. Tai siejama su aplinkos užterštumo didėjimu, chemijos pramonės vystymusi ir didėjančiu jos produktų naudojimu buityje, mitybos įpročių kitimu. Lietuvoje šia liga serga 9-17 % vaikų.
Ligos priežastys
Didelę reikšmę turi paveldimumas. Nustatyta, kad paveldimas polinkis sirgti įvairių sistemų atopinėmis ligomis (alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu) . Apskaičiuota, jei giminėje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai rizika susirgti vaikui yra 25 %, jei serga vienas iš tėvų – iki 50 % , jei serga abu tėvai, ypač tomis pačiomis alerginėmis ligomis, tai rizika išauga iki 80 % Tačiau, jei šeimoje ir nėra sergančiųjų alerginėmis ligomis, 10-15 % išlieka tikimybė, kad vaikas gali sirgti alergine liga.
Atopinį dermatitą gali sukelti įvairūs veiksniai. Kūdikiams ir mažiems vaikams labai svarbūs maisto alergenai. Dažniausiai alergizuoja karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, kviečiai, žuvis, soja. Atopinį dermatitą gali paūminti ore esantys alergenai: kontaktas su namų aplinkos alergenais (namų dulkių erkės, pelėsis, naminiai gyvūnai) bei išoriniais aplinkos alergenais (žiedadulkėmis, sezoninių grybelių sporomis) . Odos uždegimą didina įvairūs cheminiai ir fiziniai dirgikliai: skalbimo priemonės, muilas, vilnoniai, sintetiniai drabužiai, tabako dūmai (vaikų pasyvus rūkymas) , staigi oro drėgmės bei temperatūros kaita, kai kurie medikamentai. Stresas pablogina šios ligos eigą.

Simptomai
  • Niežėjimas
  • „Sausas” bėrimas
  • Šlapias bėrimas
  • Odos sukietėjimas, sustorėjimas
  • Odos sausumas
  • Paryškėjęs odos piešinys
  • Dažnos odos infekcijos
  • Vokų patamsėjimas
  • Tuštinimosi pakitimai
  • Maisto netoleravimas
  • Ligos eiga
    Kūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 2 mėn. iki 2 metų amžiaus) beria veidą (skruostus, kaktą, ausų kaušelius) , galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius. Dažniausia būna egzematozinė odos pažeidimo forma (“šlapia forma”) : mazgeliai, pūslelės, oda šlapiuoja, gausu nukasymų, šašų, niežti. Nebūdingi bėrimai nosies-lūpų trikampyje, kirkšnyse ant delnų, padų. Kai kuriems kūdikiams pradžioje gali būti seborėjinio dermatito požymiai: storas pleiskanų luobas galvos plaukuotoje dalyje, paraudusi, pleiskanojanti oda antakių, kaktos, pažastų, kirkšnių srityse, už ausų.
    Vyresniems vaikams ir paaugliams dažniausiai pasireiškia neurodermitas (“sausa forma”) : niežtintys mazgeliai, nukasymai, kraujingi šašeliai. Dėl ilgalaikio kasymosi oda tampa lichenifikuota – sustorėja, sukietėja, išryškėja jos piešinys. Pažeidžiamas veidas (kakta, vokai, lūpos) , kaklas, galūnių lenkiamieji paviršiai (alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos) , tiesiamieji plaštakų paviršiai.
    Alerginis uždegimas pablogina odos barjerinę funkciją, padidėja vandens netekimas, oda sausėja, trūkinėja. Niežulys skatina kasymąsi, dar labiau pažeidžiamas odos vientisumas, prisideda stafilokokinė infekcija. Susidaro „užburtas ratas”.
    Gali pakisti tuštinimasis – viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pilvo pūtimas.

    Du trečdaliai vaikų atopiniu dermatitu suserga iki vienerių, keturi penktadaliai – iki penkerių metų amžiaus, vėliai susergama žymiai rečiau. Maždaug pusė vaikų pasveiksta iki 2, apie 90 % – iki 6 metų amžiaus. Daliai ligonių gali likti minimalūs odos pažeidimo požymiai, kartais po kelerių metų liga atsinaujina.
    Sergantieji atopiniu dermatitu yra labai imlūs bakterinėms odos infekcijoms, ypač auksiniam stafilokokui, kurio išskiriami toksinai pablogina odos būklę. Auksinis stafilokokas šlapiuojančioje odoje randamas praktiškai visiems pacientams. Jei vaikas bendrauja su sergančiuoju lūpų pūsleline, gali užsikrėsti paprastosios pūslelinės virusu, kuris sukelia sunkią komplikaciją – herpetinę egzemą.
    Apie 80 % šia liga sergančių vaikų pakinta storosios žarnos mikrofloros pusiausvyra, gali pasireikšti tuštinimosi problemos.
    50-80 % sergančiųjų atopiniu dermatitu (ypač sunkia forma) , vėliau gali susirgti bronchine astma, alerginiu rinitu. 25-75 % ligonių paauglystėje vystosi plaštakų dirginantis kontaktinis odos uždegimas ir tai ateityje gali apsunkinti specialybės pasirinkimą.

    Komplikacijos
    Stafilokokinė ar grybelinė odos infekcija. Herpetinė egzema, kuriai būdinga gausus pūslelinis bėrimas atopinio dermatito pažeistoje odoje, aukšta temperatūra ir sunki ligos eiga.
    Laktozės (pieno cukraus) , gliukozės, galaktozės nepasisavinimas iš žarnyno dėl alerginio plonosios žarnos gleivinės uždegimo.

    Tyrimai
    Kraujo tyrime randamas padidėjęs eozinofilų kiekis. Daugumai ligonių nustatomas padidėjęs imunoglobulino E (IgE) kiekis kraujo serume. Maisto alergenus padeda nustatyti odos dūrio ar odos lopo mėginiai, specifinių IgE kraujo serume nustatymas, provokaciniai oraliniai mėginiai (kai po 4 savaičių pertraukos vaikui leidžiama suvalgyti įtariamą produktą prižiūrint gydytojui, stebima, ar atsiras alergija) . Jei pasireiškia tuštinimosi pokyčiai, daromas išmatų pasėlis.

    Gydymas
    Jei pastebėjote, kad jūsų vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
    Odos priežiūra. Būtina drėkinti odą. Rekomenduojamas kasdieninis maudymasis (15-20 min., kol išmirksta ir susiraukšlėja delnai, padai) . Vanduo drėkina, kai po maudymosi per 3 min. užtepamas specialus odą drėkinantis ir minkštinantis kremas ar tepalas (Excipial, Sebamed, Eucerin, Essex ir kiti) . Juo reikia odą drėkinti dažnai, ne rečiau kaip 3-4 kartus per dieną.
    Niežulį mažina “šlapi įvyniojimai”, kurie tinka paūmėjus ligai: uždedamas marlės sluoksnis, sušlapintas drungname vandenyje ir ant jo – sausas sluoksnis, laikoma 15-20 min. Prieš tai reikėtų odą patepti drėkinančiu ir minkštinančiu kremu. Tokie kompresai šaldo odą, mažina niežulį, uždegimą, šlapiavimą. Niežuliui gydyti taip pat naudojami šlapalo preparatai (Excipial U Lipolosijonas) . Jie dar ir drėkina odą.
    Jei prasideda bakterinė odos infekcija, vaikus galima maudyti vandenyje su kalio permanganato ar chlorheksidino tirpalu. Išmaudžius pažeistą odą reikėtų patepti anilino dažų vandeniniu tirpalu (Crystal violet) , o kai oda apdžiūsta, antibakteriniu kremu (Fucidin) .
    Gydytojas išrašo gliukokortikoidų, kurie gerai slopina odos uždegimą ir niežulį, antihistamininių preparatų.
    Atsirandus tuštinimosi pokyčių, jei reikia, skiriami probiotikai: Gefilus, Linex, bifidumbakterinas, laktobakterinas.
    Kartais įveikti jaudinimąsi dėl visiems matomos negalios reikalinga psichologo pagalba.

    Patarimai
    Negalima vartoti maisto produktų, sukeliančių odos pažeidimus. Vengti: citrusinių vaisių, sulčių, šokolado, aštrių konservuotų, sūrių maisto produktų. Atsargiai vartoti kiaušinius, pieną, produktus iš kviečių.
    Būtina sutvarkyti vaiko namų aplinką: pašalinti kilimus, plunksnines pagalves, minkštus žaislus, nusipirkti nealerginę patalynę, kurią galima skalbti karštame (60oC) vandenyje kartą per 1-2 savaites.
    Drabužius, patalynę rankšluosčius reikia skalbti ūkiniu muilu.
    Ligoniai neturėtų dėvėti drabužių iš vilnos ir sintetinio pluošto, nes jie dirgina odą.
    Vengti kontakto su naminiais gyvūnėliais.
    Patalpose reikia palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Jei labai sausas oras, ypač žiemą, galima naudoti drėkintuvus.
    Niežulį slopina šaltis, todėl kambariuose ir ypač miegamajame temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip16-18 oC. Vaikus reikia grūdinti: maudyti drungname vandenyje, šiltai nerengti, pasivaikščioti prieš miegą vėsiame ore.
    Kad neprisidėtų bakterinė infekcija, reikia mažinti niežulį, nudraskymus. Rekomenduojama vaikui trumpai nukirpti nagus, migdyti su pirštinėmis, kūdikius kietai suvystyti..

    Profilaktika
    Reikia vengti visų minėtų ligą provokuojančių veiksnių ir kovoti su odos sausumu, niežuliu, uždegimu, bei infekcija.