Kiaulytė (epideminis parotitas) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai dažniausiai būdingas paausio seilių liaukos, rečiau kitų organizmo liaukų (seilių, pieno, kasos, kiaušidės, sėklidės) uždegimas, o kartais ir galvos smegenų dangalo pažeidimas.
Ligos priežastys
Ligą sukelia Paramixo parotidis virusai, priklausantys RNR virusų grupei. Užsikrečiama nuo sergančiojo kiaulyte, kuris pavojingas aplinkiniams kelios dienos iki susirgimo pradžios ir 7-9 dienas po pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo. Virusai dažniausiai apsigyvena liaukiniame audinyje, o ypač seilių liaukose, ir su mažais seilių lašeliais čiaudint ar kalbant patenka į orą. Užsikrėsti galima ir nuo nesergančio viruso nešiotojo, o taip pat liečiant ligonio daiktus, ant kurių nusėda lašeliai su virusais.
Į žmogaus organizmą sukėlėjai patenka pro nosies, burnos gleivinę, iš čia prasiskverbia į kraują, o vėliau nukeliauja į liaukas, galvos smegenis ir ten sukelia uždegimą.
Dažniausiai serga 5 -15 m. vaikai (berniukai labiau nei mergaitės) . Naujagimiai ir mažyliai iki 6 mėnesių serga retai, nes juos dar tebesaugo iš motinos nėštumo metu gautas imunitetas (jei motina sirgo šia liga) . Greičiau sunegaluoja tokio amžiaus neišnešioti ir gimę mažo svorio vaikai, turintys nusilpusią imuninę („gynybos”) sistemą. Jei anksčiau nėra sirgę ir yra neskiepyti, gali užsikrėsti ir vyresni vaikai bei suaugę. Jiems ligos eiga sunkesnė. Dažniausiai susergama žiemą ir pavasarį.
Į žmogaus organizmą sukėlėjai patenka pro nosies, burnos gleivinę, iš čia prasiskverbia į kraują, o vėliau nukeliauja į liaukas, galvos smegenis ir ten sukelia uždegimą.
Dažniausiai serga 5 -15 m. vaikai (berniukai labiau nei mergaitės) . Naujagimiai ir mažyliai iki 6 mėnesių serga retai, nes juos dar tebesaugo iš motinos nėštumo metu gautas imunitetas (jei motina sirgo šia liga) . Greičiau sunegaluoja tokio amžiaus neišnešioti ir gimę mažo svorio vaikai, turintys nusilpusią imuninę („gynybos”) sistemą. Jei anksčiau nėra sirgę ir yra neskiepyti, gali užsikrėsti ir vyresni vaikai bei suaugę. Jiems ligos eiga sunkesnė. Dažniausiai susergama žiemą ir pavasarį.
Simptomai
Ligos eiga
Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 11-23 dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka taip vadinamas inkubacinis (slaptasis) periodas. Pakyla temperatūra, vaikas tampa vangus, skundžiasi bendru silpnumu. Iš pradžių padidėja vienos, po 1-2 dienų ir kitos pusės paausio seilių liaukos. Patinimas 3 – 4 dienas didėja. Gali patinti veidas ir kaklas. Tuomet vaiko išvaizda panaši į kiaulaitės, iš čia ir kilo ligos pavadinimas. Dažnai kartu padidėja pažandinės ir paliežuvinės liaukos. Oda virš paausio liaukos įtempta, blizganti, neparaudusi; čiuopiant kiek standoka; ryjant ir kramtant skausminga. Po 3 – 7 ligos dienų temperatūra nukrenta, patinimas atslūgsta, ligonio būklė gerėja.
Pasveikstama per 10 –11 dienų, jei procesas nepereina į kitus organus. Kartais ligos simptomai būna labai nestiprūs, apie ¼ vaikų perserga besimptome ligos forma ir, patys to nežinodami, platina virusus. Vieną kartą susirgus kiaulyte, daugiau ji nebepasikartoja.
Pasveikstama per 10 –11 dienų, jei procesas nepereina į kitus organus. Kartais ligos simptomai būna labai nestiprūs, apie ¼ vaikų perserga besimptome ligos forma ir, patys to nežinodami, platina virusus. Vieną kartą susirgus kiaulyte, daugiau ji nebepasikartoja.
Komplikacijos
Dažniausios:
Galvos smegenų dangalo uždegimas (meningitas) . Dažniausiai jis pasireiškia 3 – 7 dieną nuo susirgimo pradžios. Pakyla temperatūra, prasideda galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, išryškėja sprando raumenų įtempimas. Meningito simptomai išnyksta vidutiniškai per 7 dienas.
Sėklidės uždegimas (orchitas) . Dažniau sutinkamas vyresniems berniukams. Simptomai išryškėja pirmosios ligos savaitės pabaigoje: pradeda skaudėti vieną ar abi sėklides, jos patinsta. Per 5-7 dienas simptomai palaipsniui mažėja.
Kasos uždegimas. Jam būdingas stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, vėmimas, viduriavimas, sumažėjęs apetitas, galvos skausmas, bloga vaiko savijauta.
Retesnės: prostatos, pieno liaukos, kiaušidžių uždegimas, kurtumas.
Esant komplikacijoms vaikas dažniausiai guldomas į ligoninę.
Galvos smegenų dangalo uždegimas (meningitas) . Dažniausiai jis pasireiškia 3 – 7 dieną nuo susirgimo pradžios. Pakyla temperatūra, prasideda galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, išryškėja sprando raumenų įtempimas. Meningito simptomai išnyksta vidutiniškai per 7 dienas.
Sėklidės uždegimas (orchitas) . Dažniau sutinkamas vyresniems berniukams. Simptomai išryškėja pirmosios ligos savaitės pabaigoje: pradeda skaudėti vieną ar abi sėklides, jos patinsta. Per 5-7 dienas simptomai palaipsniui mažėja.
Kasos uždegimas. Jam būdingas stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, vėmimas, viduriavimas, sumažėjęs apetitas, galvos skausmas, bloga vaiko savijauta.
Retesnės: prostatos, pieno liaukos, kiaušidžių uždegimas, kurtumas.
Esant komplikacijoms vaikas dažniausiai guldomas į ligoninę.
Tyrimai
Atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriam būdingas limfocitų kiekio padidėjimas.
Jei liga komplikuojasi galvos smegenų uždegimu (meningitu) , tiriamas smegenų skystis, gaunamas juosmens punkcijos metu. Jis paprastai būna skaidrus, būdingas padidėjęs baltymo ir ląstelių (limfocitų) kiekis.
Jei liga komplikuojasi kasos uždegimu (pankreatitu) , atliekama vidaus organų echoskopija, kurios metu matosi padidėjusi kasa, jos struktūros pakyčiai. Šlapime padidėja a amilazės kiekis.
Jei liga komplikuojasi galvos smegenų uždegimu (meningitu) , tiriamas smegenų skystis, gaunamas juosmens punkcijos metu. Jis paprastai būna skaidrus, būdingas padidėjęs baltymo ir ląstelių (limfocitų) kiekis.
Jei liga komplikuojasi kasos uždegimu (pankreatitu) , atliekama vidaus organų echoskopija, kurios metu matosi padidėjusi kasa, jos struktūros pakyčiai. Šlapime padidėja a amilazės kiekis.
Gydymas
Pastebėję pirmuosius ligos požymius, kreipkitės į savo gydytoją. Jei nėra komplikacijų, vaikas dažniausiai gydomas namuose.
Rekomenduojama daugiau gulėti lovoje, kol praeis patinimas. Jis laikosi apie 7 – 10 dienų.
Patinusiom liaukom reikalinga šiluma. Jei temperatūra ne didesnė kaip 38oC, uždėkite šiltą kompresą: pakaitomis pusiau spiritinį (vanduo ir degtinė pusiau) ar aliejinį. Pirmiausia kaklą apdėkite marle, suvilgytą degtine su vandeniu ar šiltu aliejumi, tada apvyniokite pergamentiniu popieriumi ar polietilenu ir ant jo uždėkite sluoksnį sausos vatos, nestipriai apibintuokite ir laikykite 2 – 3 valandas. Jei temperatūra aukštesnė nei 38oC, kaklą apvyniokite šiltu vilnoniu šaliku.
Kadangi vaikui sunku kramtyti ir ryti, maitinkite pusiau skystu ar trintu švelniu maistu, geriau virtu vandenyje ar garuose. Galima vaikui pasiūlyti valgyti per šiaudelį.
Sergančio vaiko burna labai džiūsta, todėl dažnai girdykite kambario temperatūros vandeniu, kompotu, vėsia arbata.
Būtina laikytis burnos higienos, valytis dantis.
Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5oC, duokite vaistų nuo temperatūros (pvz., paracetamolio) .
Jei vaiko būklė blogėja: atsiranda galvos, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, sėklidžių patinimas, vėl pakyla temperatūra, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
Rekomenduojama daugiau gulėti lovoje, kol praeis patinimas. Jis laikosi apie 7 – 10 dienų.
Patinusiom liaukom reikalinga šiluma. Jei temperatūra ne didesnė kaip 38oC, uždėkite šiltą kompresą: pakaitomis pusiau spiritinį (vanduo ir degtinė pusiau) ar aliejinį. Pirmiausia kaklą apdėkite marle, suvilgytą degtine su vandeniu ar šiltu aliejumi, tada apvyniokite pergamentiniu popieriumi ar polietilenu ir ant jo uždėkite sluoksnį sausos vatos, nestipriai apibintuokite ir laikykite 2 – 3 valandas. Jei temperatūra aukštesnė nei 38oC, kaklą apvyniokite šiltu vilnoniu šaliku.
Kadangi vaikui sunku kramtyti ir ryti, maitinkite pusiau skystu ar trintu švelniu maistu, geriau virtu vandenyje ar garuose. Galima vaikui pasiūlyti valgyti per šiaudelį.
Sergančio vaiko burna labai džiūsta, todėl dažnai girdykite kambario temperatūros vandeniu, kompotu, vėsia arbata.
Būtina laikytis burnos higienos, valytis dantis.
Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5oC, duokite vaistų nuo temperatūros (pvz., paracetamolio) .
Jei vaiko būklė blogėja: atsiranda galvos, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, sėklidžių patinimas, vėl pakyla temperatūra, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
Patarimai
Vaiką paguldykite atskirame kambaryje, vėdinkite ne rečiau du kartus per dieną.
Drėgnu skuduru valykite dulkes, plaukite grindis.
Galima kambarį pašvitinti ultravioletine lempa (išdezinfekuoti orą, ligonio naudojamus daiktus) .
Indus, patalynę virinkite. Aukštoje temperatūroje virusas žūsta per 10 minučių.
Vaikui pasveikus, geriau vieną savaitę jo neleisti į mokyklą, nes mažylis dar nusilpęs ir gali užsikrėsti nauja infekcija.
Drėgnu skuduru valykite dulkes, plaukite grindis.
Galima kambarį pašvitinti ultravioletine lempa (išdezinfekuoti orą, ligonio naudojamus daiktus) .
Indus, patalynę virinkite. Aukštoje temperatūroje virusas žūsta per 10 minučių.
Vaikui pasveikus, geriau vieną savaitę jo neleisti į mokyklą, nes mažylis dar nusilpęs ir gali užsikrėsti nauja infekcija.
Profilaktika
Sergantį vaiką nuo sveikų reikėtų atskirti 9-11 dienų. Bendravusieji su ligoniu į vaikų įstaigas nepriimami 11 – 21 dieną nuo kontakto.
Vaikai nuo kaulytės skiepijami kombinuotu gyvuoju virusų skiepu. Jo sudėtyje yra trijų rūšių susilpnintų virusų: tymų, kiaulytės ir raudonukės (angl. Measles, Mumps, Rubeola) , todėl vakcina vadinama MMR. Pirmoji dozė skiriama 15 – 16,5 mėn., o stiprinamoji – 12 metų amžiaus vaikams.
Vaikai nuo kaulytės skiepijami kombinuotu gyvuoju virusų skiepu. Jo sudėtyje yra trijų rūšių susilpnintų virusų: tymų, kiaulytės ir raudonukės (angl. Measles, Mumps, Rubeola) , todėl vakcina vadinama MMR. Pirmoji dozė skiriama 15 – 16,5 mėn., o stiprinamoji – 12 metų amžiaus vaikams.
