Ligos,  Vaikų ligos

STENOZUOJANTIS LARINGITAS

Stenozuojantis laringitas (sinonimai: virusinis krupas, netikras (pseudo) krupas) – tai virusinės kilmės gerklų uždegimas, kurio metu dėl gerklų gleivinės paburkimo ir spazmo pasunkėja vaiko kvėpavimas, jis pradeda dusti.
Ligos priežastys
Dažniausia priežastis – paragripo virusai. Stenozuojantį laringitą gali sukelti ir adenovirusai, gripo virusai, kartais ir bakterijos (pvz., Haemophilus influenza) .
Vaikų gerklų gleivinė turi daug kraujagyslių, todėl dėl uždegiminio proceso ji lengvai paburksta, sumažėja gerklų angos plotis, vaikas pradeda dažniau kvėpuoti. Dėl padažnėjusio kvėpavimo džiūsta gerklų gleivinė, dirginamos nervinės galūnėlės, gerklos pradeda spazmuoti, o tai dar labiau sumažina oro praėjimui skirtos angos plotį. Vaikas pradeda dusti.
Simptomai
  • Lojantis kosulys
  • Karščiavimas
  • Dusulys
  • Sloga
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Prikimęs balsas
  • Paraudusi nosiaryklės gleivinė
  • Ligos eiga
    Vaikas suserga virusine infekcija, gali karščiuoti, kosėti, sloguoti. Jei infekcija pažeidžia gerklas, užkimsta balsas. Dieną būklė gali būti nebloga, tačiau dažniausiai naktį ji pradeda blogėti, atsiranda lojantis kosulys (labai panašus į šuniuko lojimą) , vaikas verkia, kalba užkimusiu balsu. Verksmo užkimusiu balsu fone laikas nuo laiko atsiranda aukštų gaidų.
    Pradinėse stadijose gerklų susiaurėjimo simptomai būna neryškūs. Vaikas kalba užkimusiu balsu, būna lojantis kosulys. Kvėpavimui sunkėjant, vaikas pasidaro neramus, irzlus. Verkiant padažnėja kvėpavimas. Ligai sunkėjant, pasidaro sunkiau įkvėpti, kvėpuojant aktyviai dalyvauja tarpšonkauliniai raumenys, oda apie lūpas pamėlsta. Negydoma būklė dar labiau sunkėja, kvėpuojant įdumba tarpšonkauliniai tarpai ir viršraktikauliniai raumenys. Vaiko veidas išblykšta, ligonis darosi abejingas aplinkai. Laiku nesuteikus pagalbos, vaikas praranda sąmonę, kvėpavimas pasidaro vos girdimas.
    Komplikacijos
    Pagrindinė komplikacija laiku nesuteikus pagalbos – kvėpavimo nepakankamumas iki visiško nekvėpavimo.
    Tyrimai
    Gydytojas diagnozuoja laringitą įvertinęs simptomus (lojantis kosulys, virusinės infekcijos simptomai) . Apžiūrėjus gerklas, matoma paraudusi gerklų gleivinė. Taip pat atliekami papildomi tyrimai (krūtinės ląstos rentgenograma (atliekama, jei įtariama, kad galimas plaučio uždegimas) , kraujo tyrimas) .
    Gydymas
    Atsiradus pasunkėjusio kvėpavimo požymiams, reikia visada skubiai kreiptis į gydytoją. Pirmoji pagalba namuose – vaikas turi kvėpuoti šiltu drėgnu oru (lengviausia tai padaryti įjungus vonios kambaryje šiltą dušą) , daromos šiltos vonelės kojoms, ant krūtinės dedami kompresai.
    Atvykus greitajai medicinos pagalbai, įvertinamas vaiko būklės sunkumas. Jei būklė sunki, jau namie jam leidžiama gleivinės paburkimą mažinančių vaistai, po to vaikas vežamas į ligoninę. Jei būklė lengvesnė, vaistų leidžiama ligoninėje. Čia vaikui duodama kvėpuoti sudrėkintu oru su adrenalinu, jei reikia, leidžiama gleivinės paburkimą mažinančių vaistų, vaikui duodama gerti arbatos, kad lengviau galėtų atsikosėti. Kartais, kai ligonio būklė kraštutinai sunki, reikia prijungti dirbtinio kvėpavimo aparatą (vaikui į gerklę įkišamas vamzdelis, pro kurį oras patenka į plaučius) . Sunkiais atvejais (prisidėjus plaučių uždegimui) reikalingas ir antibakterinis gydymas (antibiotikai) . Jei ligos eiga nesunki, būklė pagerėja po 1-1,5 dienos. Sunkesniais atvejais po 3-7 dienų. Vaikas visiškai pasveiksta dar po kelių dienų.
    Patarimai
    Labai svarbios šilumos procedūros (karštos kojų vonios, kompresai ant krūtinės, garstyčių lapeliai, šildomieji kompresai ant kaklo) . Labai svarbi ir drėkinamoji terapija (vanduo garinamas specialiais garintuvais, į vandenį galima įpilti vaistažolių mišinio arba vonios kambaryje atsukama šilto vandens dušo srovė) . Labai svarbu vaiką nuraminti, nes tada palengvėja jo kvėpavimas (reikia vengti raminamųjų vaistų, nes jie gali slopinti kvėpavimą, gali klaidingai atrodyti, kad vaiko būklė pagerėjo, o iš tikrųjų kvėpavimas dar labiau sutrinka) .
    Profilaktika
    Vengti kontaktų su sergančiais virusinėmis infekcijomis vaikais ir suaugusiais, nes vaikui gali kilti virusinis krupas daugumos virusinių infekcijų fone, nors suaugusieji gali persirgti ta pačia infekcija labai lengvai.