Neišnešiotu laikomas naujagimis, kuris gimė 22–37 savaitę (nėštumo trukmė iki 259 dienų) .
Lietuvoje prieš laiką gimsta 5-6 proc. naujagimių.
Lietuvoje prieš laiką gimsta 5-6 proc. naujagimių.
Ligos priežastys
Tai gali lemti:
1. Motinos sveikatos sutrikimai nėštumo metu (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, inkstų pažeidimai; infekcinės ligos (ypač lydimos karščiavimo) – tokios kaip gripas, raudonukė, toksoplazmozė.
2. Sunkios motinos ligos, buvusios iki nėštumo (cukraligė, širdies ligos ir kt.) .
3. Gimdos pakitimai po buvusių dirbtinių nėštumo nutraukimų (abortų) , gimdos operacijų.
4. Vaisiaus raidos anomalijos (dėl genų ar chromosomų patologijos, dėl kenksmingų aplinkos veiksnių) .
5. Dėl motinos ir vaisiaus kraujo grupės bei rezus faktoriaus nesutapimo.
6. Dėl socialinių ir biologinių veiksnių (nuolatinis ar epizodinis stresas, įtempti santykiai šeimoje, bloga mityba, nepakankamai subrendęs moters organizmas dėl amžiaus ar lytinių hormonų trūkumo) .
1. Motinos sveikatos sutrikimai nėštumo metu (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, inkstų pažeidimai; infekcinės ligos (ypač lydimos karščiavimo) – tokios kaip gripas, raudonukė, toksoplazmozė.
2. Sunkios motinos ligos, buvusios iki nėštumo (cukraligė, širdies ligos ir kt.) .
3. Gimdos pakitimai po buvusių dirbtinių nėštumo nutraukimų (abortų) , gimdos operacijų.
4. Vaisiaus raidos anomalijos (dėl genų ar chromosomų patologijos, dėl kenksmingų aplinkos veiksnių) .
5. Dėl motinos ir vaisiaus kraujo grupės bei rezus faktoriaus nesutapimo.
6. Dėl socialinių ir biologinių veiksnių (nuolatinis ar epizodinis stresas, įtempti santykiai šeimoje, bloga mityba, nepakankamai subrendęs moters organizmas dėl amžiaus ar lytinių hormonų trūkumo) .
Simptomai
Ligos eiga
Neišnešioti naujagimiai gimsta anksčiau numatyto termino, todėl yra mažesnio kūno svorio, mažesnio ūgio. Jų galva atrodo neproporcingai didelė, o rankos ir kojos labai plonos, nes nespėjo susiformuoti pakankamo storio riebalinis sluoksnis, persišviečia poodinių venų tinklas. Apžiūrint, matosi, kad jų krūtų speneliai tik kelių milimetrų skersmens, neiškilę virš odos (jų dydis priklauso nuo neišnešiotumo laipsnio) . Jei naujagimis stipriai neišnešiotas, jo ausų kaušeliai neturi žmogui būdingos formos, jų kraštai neužlinkęs į vidų, kremzlė minkšta. Neišnešioto naujagimio nagai nesiekia pirštų galų (kuo labiau neišnešiotas, tuo didesnis yra atstumas) . Galvos kaulai neišnešiotiems naujagimiams būna paslankūs dėl neužsidariusių siūlių tarp jų. Visame kūne gali būti smulkių plaukelių, kurių skaičius mažėja atsižvelgiant į neišnešiotumo laipsnį (išnešioti naujagimiai jų visai neturi) . Neišnešiotų naujagimių paduose yra mažai raukšlių.
Neišnešioti naujagimiai verkia tyliai, jų rankos ir kojos ištiestos, kitaip nei išnešiotų, kurių rankos ir kojos sulenktos dėl normalaus raumenų įtempimo (tonuso) . Neišnešiotų naujagimių kvėpavimas gali būti neritmiškas dėl nepakankamai susiformavusių kvėpavimo centro reguliacinių mechanizmų. Dėl nepakankamo smegenų žievės aktyvumo vaikas gali krūpčioti (nes stipresnė smegenų požievio veikla) . Naujagimiams, gimusiems 24-32 savaitę, gali būti maitinimosi problemų, nes nesusiformavęs čiulpimo refleksas – tik nuo 32-34 savaičių čiulpimo refleksas susiderina su rijimo refleksu, o nuo 34 savaičių ir su kvėpavimo refleksu, todėl paprastai naujagimis gali čiulpti neužspringdamas. Statistiškai apie 85-90 proc. naujagimių, kurių gimimo masė 1001-1500 g, auga normaliai.
Komplikacijos
Dėl nepakankamai susiformavusių galvos smegenų centrų, galimi kvėpavimo sustojimai, širdies ritmo sutrikimai, kraujo išsiliejimai galvos smegenyse, traukuliai.
Dėl ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos ir padėjusio deguonies kiekio įkvėpiamame ore, galimi akių tinklainės pakitimai (retinopatija) .
Dėl specialios neleidžiančios plaučiams subliūkšti medžiagos(surfaktanto) trūkumo, sutrinka kvėpavimas ir būtina prijungti dirbtinio kvėpavimo aparatą.
Neišnešioto naujagimio organizmo apsauginės reakcijos (imunitetas) pirmus du mėnesius po gimimo yra silpnesnės, todėl neretai jie suserga įvairiomis bakterijų sukeltomis ligomis (plaučių uždegimu, inkstų, kaulų pūlingais uždegimais) , o tai dar labiau gali pasunkinti būklę. Apie 30-50 proc. naujagimių, kurių gimimo masė <1000 g, atsiranda psichinių ar fizinių raidos sutrikimų.
Dėl ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos ir padėjusio deguonies kiekio įkvėpiamame ore, galimi akių tinklainės pakitimai (retinopatija) .
Dėl specialios neleidžiančios plaučiams subliūkšti medžiagos(surfaktanto) trūkumo, sutrinka kvėpavimas ir būtina prijungti dirbtinio kvėpavimo aparatą.
Neišnešioto naujagimio organizmo apsauginės reakcijos (imunitetas) pirmus du mėnesius po gimimo yra silpnesnės, todėl neretai jie suserga įvairiomis bakterijų sukeltomis ligomis (plaučių uždegimu, inkstų, kaulų pūlingais uždegimais) , o tai dar labiau gali pasunkinti būklę. Apie 30-50 proc. naujagimių, kurių gimimo masė <1000 g, atsiranda psichinių ar fizinių raidos sutrikimų.
Tyrimai
Gydytojas, remdamasis gimdymo terminu ir tam skirta skale, įvertina krūtų skersmenį, spenelių aureolės formą, odos permatomumą, plaukuotumą, ausies kaušelio konsistenciją bei formą, rankų pirštų nagus, padų odos raukšles. Kiekvienas požymis turi atitinkamą balų skaičių. Įvertinus visus požymius, balai sumuojami ir sprendžiama apie naujagimio gestacinį amžių (kiek savaičių truko nėštumas) .
Pagal naujagimio gestacinį amžių ir gimimo svorį skiriami 4 neišnešiotumo laipsniai:
I laipsnis – 35-37 savaitės, 2001-2500 g kūno masės.
II – 32-34 savaitės, 1501-2000 g kūno masės.
III – 29-31 savaitė, 1001-1500 g kūno masės.
IV – jaunesni kaip 29 savaičių ir lengvesni kaip 1000 g.
Pagal naujagimio gestacinį amžių ir gimimo svorį skiriami 4 neišnešiotumo laipsniai:
I laipsnis – 35-37 savaitės, 2001-2500 g kūno masės.
II – 32-34 savaitės, 1501-2000 g kūno masės.
III – 29-31 savaitė, 1001-1500 g kūno masės.
IV – jaunesni kaip 29 savaičių ir lengvesni kaip 1000 g.
Gydymas
Neišnešiotam naujagimiui labai svarbi tinkama slauga. Gimti toks naujagimis turi šiltoje aplinkoje (rekomenduojama oro temperatūra + 28 laipsniai Celsijaus) . Gimęs naujagimis turi būti įdėtas į šiltą inkubatorių, kad būtų palaikoma 36,6 laipsnių kūno temperatūra. Esant reikalui (jei nepakankamai kvėpuoja pats) , taikomas dirbtinis kvėpavimas ar pro specialų vamzdelį, įdėta į nosį (kateterį) tiekiamas deguonis. Gali būti skiriamas dirbtinis maitinimas per zondą motinos pienu ar adaptuotu mišiniu. Tikrinama gliukozės ir kitų medžiagų koncentracija kraujyje ir koreguojama, jei yra nukrypimų nuo normos. Stebima širdies veikla, smegenų būklė, jei reikia – koreguojama.
Patarimai
Patartina naujagimio rankas ir kojas sulenkti ir pritraukti prie veido – taip imituojama padėtis gimdoje. Ši padėtis keičiama kas 2-3 valandas, naujagimis guldomas ant nugaros, šonų, net ant pilvo (stebint būklę ir jei nėra kvėpavimo sutrikimų) , oda švelniai masažuojama ir glostoma (gerinama odos kraujotaką) .
Neišnešiotus naujagimius reikia saugoti nuo triukšmo, nuo per daug ryškaus apšvietimo, laikytis dienos ir nakties režimo.
Neišnešiotus naujagimius reikia saugoti nuo triukšmo, nuo per daug ryškaus apšvietimo, laikytis dienos ir nakties režimo.
Profilaktika
Svarbu iki nėštumo gydyti visas organizmo ligas, ypač infekcijos židinius, koreguoti gimdos kaklelio nepakankamumą, planuoti būsimą nėštumą, laikytis subalansuoto darbo ir poilsio režimo, gerai maitintis, nedirbti kenksmingomis sąlygomis ir svarbiausia – vengti stresų. Moterys turi stebėti save, pažinti priešlaikinio gimdymo požymius, o juos pastebėjusios – nedelsdamos kreiptis į gydytoją.
