ŽVAIRUMAS

Žvairumas – tai pastovus ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną tašką mechanizmas.

Ligos priežastys

Daiktus, ypač esančius arti, galime matyti abiem akim tik tada, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuotame taške (matomame objekte) – tai vadinama konvergencija. Abi akis nukreipti į vieną tašką stimuliuoja vaizdo dvejinimasis, atsirandantis, kai nesutampa akių padėtis. Gavusios informaciją apie vaizdo dvejinimąsi, galvos smegenys nervinėmis ląstelėmis siunčia impulsus į akies obuolius judinančius raumenis, kurie atitinkamai susitraukia ar atsipalaiduoja ir abi akis nukreipia stebimo objekto link taip, kad jų žiūros linijos susikirstų fiksuotame taške, ir krumplyno raumenį, kuris pakoreguoja akies laužiamąją galią. Gaunamas vienas ryškus vaizdas. Vaikui žvairuojant, šis mechanizmas yra sutrikęs. Mažylis dažnai mato du daiktus vietoj vieno, negali teisingai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą ir nukrypusi akis greitai tampa silpnarege.

Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar yra nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Ryšys tarp akių atsiranda vaikui sulaukus 2-4 mėnesių, o nuo 5 mėnesių abiakis matymas. Jei akytės vystosi normaliai, jos niekur nenukrypsta. Kūdikių žvairumas atsiranda 2-6 mėnesį. Gali pradėti žvairuoti ir vyresnio amžiaus vaikai, kai padidėja akių krūvis: pradedama daugiau skaityti, piešti, žaisti kompiuteriu, nesilaikoma regos higienos.

Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, dengiančio dalį akies šalia nosies (tada akies obuolio baltmės nematyti) , nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.

Žvairumas gali atsirasti dėl:

netaisyklingos akies judinamųjų raumenų veiklos (šie raumenys gali būti per ilgi, per trumpi, per daug laisvi ar per daug įtempti) ;

kai motina nėštumo metu perserga infekcinėmis ligomis, nėštumas komplikuotas, gresia persileidimas, gimdymas traumuotas (didelė rizika žvairuoti yra vaikams, kurie gimė neišnešioti (35 proc.) , ir jei gimdymo metu pažeista CNS (40 proc.) ;

stipraus išgąsčio;

traumų;

vienos akies regėjimo nusilpimo;

įvairių akių ligų.

Jei giminėje yra žvairuojančių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima ir iš proproprosenelių.
Vaikams dažniausiai pasitaiko drauginis (lydimasis) žvairumas, kai vartant akis į šalį, abi akys sukiojasi vienodai, žvairuojanti akis lydi fiksuojančią akį tokiu pat atstumu. Paralyžinis žvairumas skiriasi nuo drauginio tuo, kad yra riboti akies judesiai pakenktojo raumens link. Jį sukelia akį judinančių raumenų arba juos inervuojančių nervų pažeidimas po traumų, dėl kaukolės pagrindo lūžio, akiduobės kaulų, smegenų ir jų dangalų uždegimų, diseminuotos sklerozės, intoksikacijos alkoholiu, nikotinu, smegenų ir akiduobės auglių ir kraujo išsiliejimo.

Simptomai

Ligos eiga

Žvairumas gali būti vidinis, kai akys susieina ties nosimi, išorinis, kai jos išsiskiria į šonus, vertikalusis, kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią, vienpusis, kai tik viena akis žiūri netaisyklingai, pakaitinis, kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies. Vaikams labiau būdingas vidinis žvairumas (80 proc.) .
Kartais žvairumas gali būti protarpinis arba paslėptas, kai išoriškai akių judesių pakitimų nepastebima, gydytojas nustato tik specialiai tirdamas.
Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi, galvos svaigimu. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi. Akies obuolio judesiai būna riboti pažeisto raumens kryptimi. Jei yra visų akies nervų paralyžius, būna platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.

Vaikui žvairuojant nusilpsta viena žvairuojanti akis. Kuo anksčiau ši patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Pamažu stiprėja žvairuojanti akis, vaizdas susilieja. Pastebėjus žvairumą vėliau, vienos akies rega gali būti labai nusilpusi ir prireiks daugiau laiko gydymui.
Esant paralyžiniam žvairumui, eiga priklauso nuo jį sukėlusios ligos. Po ilgesnio laiko, prasideda ir sveikos akies judinamųjų raumenų funkcijos pokyčiai.

Komplikacijos

Gali būti aklumas viena akimi, tinklainės pakenkimas ir atšoka, katarakta, glaukoma, akies nejudrumas.

Tyrimai

Žvairuojantiesiems tiriamas abiejų akių regos aštrumas, abiakis matymas, akių paslankumas, žvairumo kampas. Akies vidinės struktūros ištiriamos pro specialų mikroskopą, nustatomi akies dugno pakitimai.
Protarpinis žvairumas nustatomas iš vadinamųjų fiksuotų judesių: vaikui uždengiama viena akis, o kita paliekama žiūrėti į objektą. Paskui staiga atidengta žvairoji akis tarsi atsistoja į vietą.

Gydymas

Jei jūs ar jūsų vaikas skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi, ar daugiau kaip dviejų mėnesių mažylis žvairuoja, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Vaikams žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius.

Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Žvairuojančiam mažyliui vienas akinių stiklelis paprastai uždengiamas (uždengiama geriau matanti akis, tada žvairuojančioji po truputį stiprėja ir pradeda žiūrėti taisyklingai) . Kad akis funkcionuotų, ją reikėtų lavinti žiūrint į smulkius daiktus, leisti pailsėti žvelgiant į tolį (atsipalaiduoja krumplyno raumuo) . Kartkartėmis sveikoji akis atidengiama, leidžiama žiūrėti, tikrinama ar nepablogėjo jos regėjimas. Gydyti reikia pastoviai, nes, nenešiojant akinukų nors ir dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.

Jei po vienerių gydymo metų regėjimas visiškai nepagerėja, operuojama. Idealiausia operuoti 1-2 metų vaiką. Chirurgai pakoreguoja akies obuolį judinančius raumenis – juos pailgina ar sutrumpina. Kartais prireikia kelių operacijų, nes jei per pirmąją žvairumas ištaisomas, gali atsirasti antrinis žvairumas – priešingas, nei buvo.
Didžiuosiuose miestuose yra žvairuojančiųjų kabinetai ir mažyliams su regos sutrikimais specialūs vaikų darželiai, kur suteikiama pagalba šią patologiją turintiems vaikams.

Esant paralyžiniam žvairumui, gydoma pagrindinė liga. Skiriamos fizioterapinės procedūros. Norint išvengti dvejinimosi, skiriami akiniai su matiniu stiklu. Kartais reikalinga operacija.

Patarimai

Profilaktika

Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Vaikams tai atliekama gimdymo namuose, paskui sulaukus mėnesio, trijų mėnesių, pusės metų ir vienerių metų, vėliau du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Laiku pradėjus gydyti, galima tikėtis greitesnio rezultato.
Žvairumo profilaktiką reikėtų pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Būtina laikytis regos higienos, vengti žvairumo rizikos veiksnių, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.