Reumatoidinis artritas – tai lėtinė, nuolat progresuojanti uždegiminė sąnarių liga, dažnai pažeidžianti ir kitus organus – raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis. Juo serga apie 1% gyventojų, dažniau – vidutinio amžiaus moterys.
Ligos priežastys
Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga – dėl nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, reaguoja į jas kaip į svetimas, pažeidžia jas. Prasideda lėtinis, pats save palaikantis uždegimas. Pirmiausia pažeidžiama sąnarį gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau – kremzlės, sausgyslės, kaulai, kiti organai. Autoimuninio proceso „paleidėjai” nėra žinomi. Manoma, kad jais gali būti: virusinė ar bakterinė infekcija, paveldėtas polinkis sirgti šia liga, imuninės sistemos defektai, hormoniniai bei aplinkos faktoriai, fizinės ir psichinės traumos.
Simptomai
Ligos eiga
Reumatoidinis artritas – lėtinė liga. Ji gali prasidėti staiga ar pelengva, iš pradžių pažeidžiami vienas ar keli sąnariai. Dažniausiai ligos pradžioje žmogus skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių stingimu, sąnarių skausmais keičiantis orams. Vėliau atsiranda tipiški simptomai: sąnarių skausmas stiprėja, užtrunka iki valandos ar ilgiau (priklausomai nuo ligos aktyvumo) , sąnariai patinsta. Dažnai artritas būna simetriškas – t.y. vienu metu sutinsta ir vienos, ir kitos rankų tie patys sąnariai. Ligai būdinga banguojanti eiga – su paūmėjimais ir ramybės periodais, tačiau liga tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią, gali atsirasti kieti neskausmingi mazgeliai po oda alkūnių srityje, ar plaštakose. Raumenys susilpnėja, sumažėja plaštakų jėga.
Kartais reumatoidinis artritas pažeidžia ir kitus organus: širdį (gali būti perikarditas, miokarditas, širdies vožtuvų pažeidimas) , plaučius (pleuritas, pulmonitas) , kepenis, inkstus, akis, gali išsivystyti anemija (mažakraujystė) , osteoporozė.
Kartais reumatoidinis artritas pažeidžia ir kitus organus: širdį (gali būti perikarditas, miokarditas, širdies vožtuvų pažeidimas) , plaučius (pleuritas, pulmonitas) , kepenis, inkstus, akis, gali išsivystyti anemija (mažakraujystė) , osteoporozė.
Komplikacijos
Pats reumatoidinis artritas nekelia pavojaus gyvybei, tačiau gali atsirasti grėsmingų komplikacijų: inkstų amiloidozė, vidaus organų pakenkimas, taip pat gydymo sukeltos komplikacijos, kurios gali būti pavojingos. Dėl reumatoidinio artrito atsiranda gyvenimo būdo pokyčiai, negalia, sergantysis gali tapti priklausomas nuo aplinkinių žmonių, visiškai prikaustytas prie invalido vežimėlio ar lovos.
Tyrimai
Kartais gali praeiti keletas mėnesių, kol reumatoidinio artrito diagnozė tampa aiški. Diagnozei nustatyti atliekama:
1. sąnarių rentgenogramos;
2. bendrieji tyrimai – jie parodo uždegiminio proceso aktyvumą;
3. kraujyje gali būti aptiktas ligai būdingas reumatoidinis faktorius;
4. sąnario punkcija (įdūrimas į sąnario ertmę plona adata) bei gauto sąnarinio skysčio ištyrimas.
1. sąnarių rentgenogramos;
2. bendrieji tyrimai – jie parodo uždegiminio proceso aktyvumą;
3. kraujyje gali būti aptiktas ligai būdingas reumatoidinis faktorius;
4. sąnario punkcija (įdūrimas į sąnario ertmę plona adata) bei gauto sąnarinio skysčio ištyrimas.
Gydymas
Nėra vaistų, galinčių išgydyti reumatoidinį artritą, tačiau laiku pradėjus tinkamą gydymą (geriausia – per pirmą ligos pusmetį) galima pristabdyti ligos progresavimą ar pasiekti ilgalaikio palengvėjimo. Gydymą turi paskirti gydytojas-reumatologas! Gydymui naudojami vaistai:
1. Baziniai medikamentai (ligą modifikuojantys vaistai) – vaistai, veikiantys patį ligos vystymąsi. Jie mažina uždegimo aktyvumą, stabdo ligos progresavimą, tačiau gali sukelti ir nemažai šalutinių reiškinių, dėl kurių jus perspės gydantis gydytojas. Kiekvienas, sergantis reumatoidiniu artritu, turi būti gydomas bent vienu iš šių vaistų. Išimtys daromos tik tuomet, kai yra rimtų gretutinių ligų, arba šių vaistų negalima vartoti dėl atsiradusių komplikacijų. Pagrindiniai šios grupės vaistai: antimaliariniai vaistai (chlorochinas ir hidroksichlorochinas) , sulfasalazinas, leflunomidas, aukso preparatai, imunosupresantai: azatioprinas, metotreksatas, ciklofosfamidas; kiti.
2. Gliukokortikoidai (prednizolonas, metilprednizolonas) – tai hormonai, slopinantys uždegimus. Jų gali būti skiriama tabletėmis gerti, injekcijomis į raumenis, veną, ar į labiausiai pažeistus sąnarius. Paūmėjimo metu skiriamos didesnės jų dozės, vėliau dozė mažinama iki palaikomosios. Mažinimo tempą ir dozės dydį turi nustatyti gydytojas!
3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, voltarenas, naproksenas, indometacinas, ketoprofenas, piroksikamas, kiti) – šie vaistai sumažina skausmą, patinimą, kitus uždegimo simptomus, tačiau jie nestabdo ligos progresavimo.
Gydymui gali būti taikomos fizioterapinės procedūros, masažas. Jei sąnariai labai skausmingi ar deformuoti, gali tekti nešioti specialius įtvarus (tačiau dauguma jų yra skirti ne visai dienai – jie turi būti reguliariai nuimami, o sąnariai mankštinami) . Kai kuriais atvejais prireikia chirurginio gydymo – sąnarių protezavimo ar sąnarius koreguojančių operacijų.
1. Baziniai medikamentai (ligą modifikuojantys vaistai) – vaistai, veikiantys patį ligos vystymąsi. Jie mažina uždegimo aktyvumą, stabdo ligos progresavimą, tačiau gali sukelti ir nemažai šalutinių reiškinių, dėl kurių jus perspės gydantis gydytojas. Kiekvienas, sergantis reumatoidiniu artritu, turi būti gydomas bent vienu iš šių vaistų. Išimtys daromos tik tuomet, kai yra rimtų gretutinių ligų, arba šių vaistų negalima vartoti dėl atsiradusių komplikacijų. Pagrindiniai šios grupės vaistai: antimaliariniai vaistai (chlorochinas ir hidroksichlorochinas) , sulfasalazinas, leflunomidas, aukso preparatai, imunosupresantai: azatioprinas, metotreksatas, ciklofosfamidas; kiti.
2. Gliukokortikoidai (prednizolonas, metilprednizolonas) – tai hormonai, slopinantys uždegimus. Jų gali būti skiriama tabletėmis gerti, injekcijomis į raumenis, veną, ar į labiausiai pažeistus sąnarius. Paūmėjimo metu skiriamos didesnės jų dozės, vėliau dozė mažinama iki palaikomosios. Mažinimo tempą ir dozės dydį turi nustatyti gydytojas!
3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, voltarenas, naproksenas, indometacinas, ketoprofenas, piroksikamas, kiti) – šie vaistai sumažina skausmą, patinimą, kitus uždegimo simptomus, tačiau jie nestabdo ligos progresavimo.
Gydymui gali būti taikomos fizioterapinės procedūros, masažas. Jei sąnariai labai skausmingi ar deformuoti, gali tekti nešioti specialius įtvarus (tačiau dauguma jų yra skirti ne visai dienai – jie turi būti reguliariai nuimami, o sąnariai mankštinami) . Kai kuriais atvejais prireikia chirurginio gydymo – sąnarių protezavimo ar sąnarius koreguojančių operacijų.
Patarimai
Maistas turi būti kaloringas, su pakankamu angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mikroelementų kiekiu. Rekomenduojama gyvulinius riebalus keisti augaliniais ar žuvų taukais (žuvų dieta – kuomet mėsos produktai keičiami žuvimi) .Judesiai jūsų sąnariams yra būtini. Nemankštinami sąnariai praranda lankstumą, stingsta, aplinkiniai raumenys silpnėja. Rekomenduojami bendri pratimai, neperkraunantys sąnarių – vaikščiojimas, plaukimas. Yra ir specialūs fizinių pratimų kompleksai, kurių išmokys kineziterapeutas. Šiuos pratimus atlikite nors kartą per dieną. Tačiau jei po mankštos jaučiate skausmą, kuris užtrunka ilgiau nei dvi valandas – pratimai buvo per daug intensyvūs.Fizinį aktyvumą derinkite su poilsiu. Ūmaus uždegimo metu sąnariams reikalinga ramybė – tuomet sumažinkite fizinį aktyvumą ir daugiau ilsėkitės. Tačiau uždegimui rimstant vėl pradėkite mankštintis.Vartokite gydytojo paskirtus vaistus, ir nenutraukite jų (ypač bazinių medikamentų) nepasitarę su gydytoju. Staiga nutraukti hormoninių vaistų vartojimo negalima. Vienu metu vartokite tik vieną nesteroidinį vaistą nuo uždegimo.Avėkite patogią avalynę. Naudokite lengvesnius namų apyvokos daiktus, įrankius storomis rankenomis. Jei ilgesnį laiką gulite lovoje, kelis kartus per dieną keiskite sąnarių padėtį. Miegokite ant kieto pagrindo, nedėkite pagalvės po sulenktais keliais.
Profilaktika