Inkstų ir šlapimo sistemos organų ligos,  Ligos

CISTITAS

Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas) – tai šlapimo pūslės uždegimas, kuris išsivysto į šlapimo pūslę patekus patogeniniams mikroorganizmams. Cistitas gali būti ūmus (pasireiškiantis staiga) , besikartojantis (recidyvuojantis) . Cistitas gali pasireikšti kaip savarankiška liga ar kartu su inkstų uždegimu (pielonefritu) . Tai labai dažna liga. Apie pusė suaugusių moterų yra kažkada sirgusios cistitu ar viršutinių šlapimo takų infekcija. 7,8% mergaičių bei 1,6% berniukų praleidžia pamokas mokykloje dėl šlapimo takų infekcijos.
Ligos priežastys
Normaliomis sąlygomis šlapimo pūslėje bakterijų nėra ir šlapimas yra sterilus. Todėl mikroorganizmai patekę į šlapimo pūslę gali sukelti jos uždegimą. Dažniausiai tai bakterijos, tačiau ligą gali sukelti ir grybeliai, virusai, pirmuonys. Dažniausiai cistitą sukelia tokios bakterijos kaip Escherichia coli, Staphylokoccus saprophyticus, Enteroccocus, Proteus mirabilis, Klebsiella pneumoniae. Lytiniu keliu plintančių ligų sukėlėjai taip pat gali būti cistito priežastimi.
Cistitu dažniau serga moterys nei vyrai, išskyrus pirmuosius gyvenimo metus, kai dažniau serga berniukai dėl įgimtų šlapimo takų nenormalumų (anomalijų) .
Kas nulemia tai, kad moterys serga dažniau? Visų pirma tai, kad moterys turi daug trumpesnę šlaplę nei vyrai, šlaplės anga yra arti nuo išangės, todėl žarnyno bakterijos gana lengvai į ją patenka. Svarbus faktorius apsaugantis vyrus nuo šlapimo takų infekcijos yra prostatos išskiriamas sekretas, kuriame yra naikinančių mikroorganizmus medžiagų.
Dažniau susergama cistitu vartojant antibiotikus, vietines kontraceptinias priemones, tokias kaip diafragmos, spermicidai, kurie sunaikina natūralią (normaliai esančią) florą, apsaugančią nuo patogeninių mikroorganizmų patekimo į šlapimo takus. Lytinių santykių metu mikroorganizmai gali būti mechaniškai įnešti į moterų šlapimo pūslę ir sukelti cistitą. Kai kurioms moterims cistito atsiradimą galima susieti su lytinių santykių pradžia (medaus mėnesio cistitas) .
Esant sunkiai ligonio būklei dažnai tenka įvesti kateterį į šlapimo pūslę. Tokios procedūros metu taip pat yra galimybė mikroorganizmams patekti į šlapimo pūslę.
Dažniau šlapimo takų infekcijomis serga ir žmonės sergantys cukriniu diabetu, nėščios moterys, asmenys, kuriems yra sutrikęs šlapimo nutekėjimas (sergantys akmenlige, prostatos padidėjimu, šlapimo takų anomalijomis, po stuburo traumų) .
Simptomai
  • Nuolatinis noras šlapintis, net esant tuščiai šlapimo pūslei
  • Apsunkintas šlapinimasis
  • Dažnas šlapinimasis po truputį
  • Nevalingas šlapinimasis
  • Pilvo skausmas
  • Dvokiantis, drumstas, kraujingas šlapimas
  • Skausmingas šlapinimasis
  • Ligos eiga
    Simptomai atsiranda staiga po peršalimo, lytinių santykių, kartais ir be pastebimos priežasties. Cistitas gali praeiti ir savaime, tačiau visada yra pavojus, kad gali prisidėti ir inkstų uždegimas, kurio gydymas yra daug sudėtingesnis, komplikacijos gali baigtis mirtimi. Daugelis nusiskundimų, esant ūmiam cistitui išnyksta jau po pimosios medikamentų dozės. Sėkmingai gydant cistitas praeina per 1-3 dienas.
    Atsiradus grėsmingiems simptomams, tokiems kaip kaip aukšta kūno, juosmens skausmui, pykinimui, vėmimui, visada reikia pagalvoti apie galimą viršutinių šlapimo takų infekciją (pielonefritą) .
    Komplikacijos
    Dažniausiai cistitas komplikuojasi viršutinių šlapimo takų infekcija (žr. pielonefritas) .
    Tyrimai
    Dažnai dignozę pavyksta nustatyti išklausius paciento nusiskundimų, apžiūrėjus ligonį – esant cistitui, spaudžiant ligoniui skauda apatinę pilvo dalį.
    Atlikus šlapimo tyrimą, randama leukocitų, eritrocitų.
    Kartojantis cistitui, būtina atlikti šlapimo pasėlį, kurio pagalba nustatomas mikroorganizmas, sukėlęs šlapimo takų infekciją, jo jautrumas tam tikriems antibiotikams. Kartojantis šlapimo takų infekcijoms taip pat svarbu atlikti tyrimus (sonoskopiją, urogramas) , kurie padėtų išsiaiškinti priežastis, nulemiančias infekcijos pasikartojimą. Vyrams būtina urologo konsultacija, nes šlapimo takų infekcijos kartojasi dėl esamo lėtinio prostatito.
    Gydymas
    Esant cistito simptomams, reikia kreiptis į gydytoją, ypač vaikams, nėščioms moterims, sergantiems diabetu.
    Rekomenduojami trumpi 3 dienų gydymo kursai. Dažniausiai skiriami medikamentai: trimethoprim ir/ ar trimethoprim – sulfamethaxozol ar girazės inhibitoriai, pirmos kartos cefalosporinai. Gali būti skiriami ir nitrofurantoinai, tačiau ne trumpiau kaip 7 dienas. Galimas gydymas paskiriant vienkartinę dvigubą dienos dozę, tačiau tai mažiau efektyvu, dažniau pasikartoja šlapimo takų infekcija, dažniau išsivysto mikroorganizmų atsparumas medikamentams, nei taikant 3 dienų gydymo režimą. Kartojantis cistitui, taikomi ilgesni gydymo kursai.
    Patarimai
    Speciali dieta nereikalinga. Reikėtų vengti aštrių maisto produktų, gerti daugiau skysčių, tinka šlapimo takus dezinfekuojančios arbatos (meškauogių, petražolių, dirvinio asiūklio, takažolių) , spanguolių uogos. Vengti vidurių užkietėjimų.
    Kartojantis cistitams po lytinių santykių, gali būti naudojama profilaktinė antibiotikų dozė po lytinių santykių. Taip pat po lytinių santykių moterims rekomenduojama pasišlapinti, kadangi su šlapimu kartu pasišalina ir patekę mikroorganizmai. Vyresnėms moterims, kurioms jau yra prasidėjusi menopauzė, gali padėti vietiškai į makštį naudojami estrogenai (žvakutės, kremai) .
    Profilaktika
    Cistitų profilaktikai labai svarbi asmens higiena. Jau vaikystėje mergaites reikia išmokyti tinkamai apsiplauti lytinius organus, valyti išeinamąją angą – tik iš priekio į užpakalį. Esant cistitų ryšiui su lytiniais santykiais, apsiplauti prieš ir po lytininių santykių,stengtis pasišlapinti po lytinių santykių, naudoti profilaktinį gydymą.
    Kasdien išgerti 2,5-3 litrus skysčių.
    Vengti peršalimų. Šaltu metų laiku vilkėti šiltus drabužius, avėti šiltą avalynę.