KEPENŲ CIROZĖ

Kepenų cirozė – tai lėtinė kepenų liga, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys (formuojasi „randai“) , todėl nyksta normali kepenų struktūra, sutrinka kraujotaka per kepenis ir vystosi jų nepakankamumas.

Ligos priežastys

Dažniausios kepenų cirozės priežastys yra piktnaudžiavimas alkoholiu ir lėtinis virusinis B ar C hepatitas. Retesnės cirozės priežastys yra medikamentinis ir toksinis kepenų pažeidimas, autoimuninis kepenų uždegimas, pirminė biliarinė cirozė ir pirminis sklerozuojantis cholangitas (tai smulkiuosius tulžies latakėlius pažeidžiančios retos ligos, kurių tiksli priežastis nėra žinoma, galbūt jų atsiradimas susijęs su imuniniais mechanizmais) , kai kurios medžiagų apykaitos ligos (Vilsono liga – kai sutrinka vario apykaita, hemochromatozė – kai sutrinka geležies apykaita, ir kai kurios kitos retesnės ligos) , kepenų venų trombozė (Budd-Chiari sindromas) , ilgalaikis tulžies nutekėjimo sutrikimas dėl kliūties tulžies latakuose (akmenligė, auglys, randinis susiaurėjimas ir kt.) . Kartais cirozės priežastis nenustatoma (kriptogeninė cirozė) .

Kepenų cirozė – tai lėtinio kepenų pažeidimo pasekmė, atsiradę kepenų pakitimai yra negrįžtami.

Simptomai

Ligos eiga

Bendrieji kepenų cirozės simptomai nespecifiniai, gali būti ir įvairių kitų ligų atveju – tai sumažėjęs darbingumas, greitas nuovargis, apetito stoka, pykinimas, sunkumas ar maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku, svorio mažėjimas, gelta, kuri dažnai būna nelabai intensyvi, kartais pastebima tik akių baltymuose, viso kūno niežulys. Krūtinės, nugaros, veido srityse atsiranda išsiplėtusių smulkių, žvaigždutes primenančių kapiliarų, gali išryškėti delnų, padų paraudimas. Dažniausiai į šiuos simptomus nekreipiama didelio dėmesio, ir kepenų cirozė diagnozuojama tik kai pasireiškia jos komplikacijos: padidėja pilvo apimtis dėl ascito (pilvo vandenės) , pradeda kraujuoti iš dantenų ir nosies, ima greitai atsirasti mėlynių, sutinsta kojos. Taigi svarbiausi cirozės požymiai – tai jos komplikacijų simptomai.

Kepenų cirozė yra lėtinė, neišgydoma, pamažu ar greitai iki komplikacijų progresuojanti liga. Laikantis tinkamo režimo ir skiriant gydymą, ligos progresavimą galima pristabdyti.

Komplikacijos

Sergant ciroze sutrinka normali kraujotaka per kepenis, todėl kraujas ima tekėti per išsiplėtusias gretimas venas, vystosi vadinamoji portinė hipertenzija. Dėl jos pilvo ertmėje kaupiasi skystis (ascitas) , didėja blužnis, išsiplečia stemplės venos, tampa matomos pilvo sienos venos. Į ascitą patekusios bakterijos gali sukelti uždegimą, pasireiškiantį karščiavimu ir pilvo skausmu. Išsiplėtusios stemplės venos gali plyšti ir sukelti kraujavimą iš virškinamojo trakto. Padidėjusioje blužnyje kaupiasi kraujo ląstelės, sumažėja jų kiekis kraujyje, todėl atsiranda mažakraujystės simptomų, dėl mažo trombocitų kiekio gali būti kraujavimas (dažnai iš dantenų, nosies) . Kadangi kepenys nebenukenksmina į organizmą patekusių nuodingų medžiagų, šios „apnuodija“ organizmą ir vystosi hepatitinė encefalopatija – atsiranda vangumas, mieguistumas, sulėtėja mąstymas, kalba, sutrinka orientacija ir galiausiai vystosi koma. Dėl žūstančių kepenų ląstelių kepenys nebesugeba gaminti baltymų (todėl atsiranda kojų tinimas) , krešėjimo faktorių (gali būti kraujavimas) , vystosi kepenų nepakankamumas.

Tyrimai

Čiuopiant pilvą nustatomos padidėjusios, kietos, nelygios kepenys. Kraujo tyrime gali būti randamas sumažėjęs trombocitų, eritrocitų, leukocitų skaičius, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, sumažėjęs albuminų (vienos iš kraujo baltymų dalies) kiekis, sutrikę krešėjimo rodikliai, padidėjęs bilirubino kiekis. Tačiau šie kraujo pokyčiai nustatomi ne visais atvejais, pradinėje cirozės stadijoje jų nebūna. Be to, kraujo tyrime būna padidėjęs kepenų fermentų kiekis. Taip pat atliekami laboratoriniai tyrimai cirozę sukėlusios priežasčiai nustatyti (pvz.: virusinių hepatitų žymenys, geležies kiekis ir pan.) . Atlikus echoskopiją nustatomos padidėjusios, gruoblėtos kepenys, padidėjusi blužnis, skystis pilvo ertmėje. Gastroskopinio tyrimo metu nustatoma, ar išsiplėtusios stemplės venos. Jei yra ascitas, punkcijos būdu paimamas nedidelis jo kiekis ištirti. Diagnozei patikslinti gali būti atliekama kepenų biopsija (paimamas kepenų audinio gabalėlis ir tiriamas mikroskopiškai) .

Gydymas

Kepenų cirozę išgydančių vaistų nėra, gydomos tik jos komplikacijos!
Visų pirma turi būti gydoma cirozę sukelianti liga. Jei pagrindinė liga vis dėlto progresuoja ir pereina į kepenų cirozę, skiriamas gydymas priklauso nuo atsiradusių komplikacijų. Jei atsirado ascitas, skiriama šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų – spironolaktonas, furozemidas ar torazemidas, rečiau hipotiazidas, ribojamas druskos kiekis maiste ir skysčiai, o jei skysčio kiekis labai didelis, jis nuleidžiamas per dreną, įvestą į pilvo ertmę. Jei į ascitą patenka bakterijų, kurios sukelia uždegimą, skiriama antibiotikų, dažniausiai priklausančių chinolonų, cefalosporinų grupėms, susidedančių iš penicilinų ir beta laktamazės inhibitorių. Stemplės venų išsiplėtimui mažinti skiriamas propranololis, izosorbido mononitratas, atsiradęs kraujavimas iš stemplės venų stabdomas endoskopiniu būdu – į kraujuojantį mazgą suleidžiama specialių sklerozuojančių vaistų (etoksisklerolis) ar mazgas užrišamas. Kad kraujavimas nesikartotų, kartais atliekama speciali šuntavimo operacija – kraujas teka per suformuotą šuntą ir taip sumažinamas stemplės venos krūvis.

Jei atsiranda hepatitinės encefalopatijos požymių, skiriama gerti laktuliozę, laktitolį, Hepa-Mer, gali būti atliekamos valomosios klizmos su laktulioze, ribojami maisto baltymai. Jei kraujyje labai sumažėja albuminų kiekis – jų lašinama į veną, sutrikus krešėjimui – leidžiamas vikazolis. Kartais, kai dėl padidėjusios blužnies kraujyje labai sumažėja kraujo ląstelių, šalinama blužnis. Sergant kepenų ciroze dažnai skiriama folinė rūgštis, B grupės vitaminai, kepenų ląsteles apsaugantys preparatai – esencialis, karsilis, hepatofalkas, hepavitas ir kt.
Jei vystosi kepenų nepakankamumas ir kitoks gydymas neefektyvus, gali būti atliekama kepenų transplantacija.

Patarimai

Sergant ciroze draudžiama vartoti alkoholį, kadangi jis labai skatina kepenų ligos progresavimą. Maitintis reikia reguliariai, su maistu turi būti gaunama pakankamai baltymų, vitaminų ir mikroelementų. Rekomenduojama nevartoti riebaus, kepto, aštraus maisto, atsiradus ascitui reikia riboti druskos kiekį maiste, vartoti mažiau gyvulinės kilmės baltymų. Nepatartina dirbti sunkaus darbo, darbo su toksinėmis medžiagomis (acetonu, lakais, benzinu ir kt.) . Reiktų atsargiai vartoti kitus vaistus, nes dėl kepenų ligos gali pasikeisti jų poveikis, taip pat jie gali toksiškai veikti kepenis, benzodiazepinų grupės vaistai gali pasunkinti hepatitinę encefalopatiją. Dėl kitų vaistų vartojimo taip pat geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

Profilaktika

Viena pagrindinių cirozės profilaktikos priemonių – saikingas alkoholio vartojimas. Alkoholis – ne tik dažniausia kepenų cirozės priežastis, bet jis labai pablogina ir kitų kepenų ligų eigą, skatina jų progresavimą. Jei nutraukiamas alkoholio vartojimas, net sergant ciroze, kepenų ligos eiga gali labai pagerėti. Kita dažna kepenų cirozės priežastis – B ir C hepatitų virusai, kurie plinta per kraują, lytiniu keliu. Svarbu sustabdyti jų plitimą, todėl visi donorai turi būti tikrinami dėl virusinių hepatitų, turi būti naudojami sterilūs medicinos instrumentai, medicinos personalas turi naudoti gumines pirštines, kaukes, vengti tiesioginio kontakto su infekuotais organizmo skysčiais. Didelę riziką užsikrėsti turi narkomanai, prostitutės ir asmenys, turintys atsitiktinių lytinių santykių, todėl jie skatinami nenaudoti jau naudotų švirkštų, naudotis prezervatyvais. Nuo hepatito B galima pasiskiepyti, ypač tai turėtų padaryti rizikos grupės žmonės – medicinos personalas, dializuojami ligoniai, sergantieji hemofilija (jiems gali būti dažnai perpilamas kraujas) , policininkai, gaisrininkai ir pan. Nuo B hepatito taip pat turi būti skiepijami kūdikiai ir vaikai. Užsikrėtus hepatito B ar C virusu svarbu, kuo anksčiau pradėti gydymą nuo viruso.