Abortu, arba persileidimu, vadinamas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės, kai vaisius užgimsta negyvybingas, mažesnis kaip 25 cm ir sveria mažiau kaip 500 g. Visi naujagimiai, kurie užgimę patys įkvepia, jiems plaka širdis ar pulsuoja virkštelė, nesvarbu kiek sveria ir kokio ūgio, yra slaugytini.
Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių – vėlyvuoju. Jis gali būti savaiminis ir dirbtinis, legalus ir nelegalus. Savaiminis abortas – tai toks nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta prieš moters norą. Dirbtinis abortas – tai dirbtinis nėštumo nutraukimas moteriai pageidaujant (iki 12 nėštumo savaitės) , atliekamas gydytojo akušerio-ginekologo medicinos įstaigoje. Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas ir vėliau, tačiau tai daroma tik pagal griežtas medicinines indikacijas (tyrimais patvirtinus daugybinius, su gyvybe nesuderinamus vaisiaus apsigimimus arba dėl itin sunkių moters organizmo ligų, kai nėštumas kelia rimtą pavojų jos gyvybei) , tik moteriai sutikus ir tik trečio lygio universitetinėse klinikose gydytojų ginekologų priežiūroje.
Kriminaliniu abortu vadinamas toks abortas, kai nėštumas nutraukiamas įstatymu nenustatytu būdu, ne ligoninėje ir ne gydytojo (kartais jį atlieka ir gydytojas) . Toks abortas sukeliamas į gimdą suleidus įvairių cheminių medžiagų, neretai nuodingų, arba priemonėmis, mechaniškai dirginančiomis gimdą. Visi šie būdai labai pavojingi, nes galima pradurti gimdą, sukelti audinių nekrozę, apsinuodijimą, gausų, sunkiai sustabdomą kraujavimą, be to, į gimdą patenka infekcija, kuri gali būti sepsio ir net mirties priežastis. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatoma baudžiamoji atsakomybė už kriminalinio aborto atlikimą ar bandymą jį atlikti.
Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių – vėlyvuoju. Jis gali būti savaiminis ir dirbtinis, legalus ir nelegalus. Savaiminis abortas – tai toks nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta prieš moters norą. Dirbtinis abortas – tai dirbtinis nėštumo nutraukimas moteriai pageidaujant (iki 12 nėštumo savaitės) , atliekamas gydytojo akušerio-ginekologo medicinos įstaigoje. Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas ir vėliau, tačiau tai daroma tik pagal griežtas medicinines indikacijas (tyrimais patvirtinus daugybinius, su gyvybe nesuderinamus vaisiaus apsigimimus arba dėl itin sunkių moters organizmo ligų, kai nėštumas kelia rimtą pavojų jos gyvybei) , tik moteriai sutikus ir tik trečio lygio universitetinėse klinikose gydytojų ginekologų priežiūroje.
Kriminaliniu abortu vadinamas toks abortas, kai nėštumas nutraukiamas įstatymu nenustatytu būdu, ne ligoninėje ir ne gydytojo (kartais jį atlieka ir gydytojas) . Toks abortas sukeliamas į gimdą suleidus įvairių cheminių medžiagų, neretai nuodingų, arba priemonėmis, mechaniškai dirginančiomis gimdą. Visi šie būdai labai pavojingi, nes galima pradurti gimdą, sukelti audinių nekrozę, apsinuodijimą, gausų, sunkiai sustabdomą kraujavimą, be to, į gimdą patenka infekcija, kuri gali būti sepsio ir net mirties priežastis. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatoma baudžiamoji atsakomybė už kriminalinio aborto atlikimą ar bandymą jį atlikti.
Ligos priežastys
Persileidimo priežastys yra įvairios ir dažnai nenustatomos. Įtakos gali turėti tiek motinos ligos, tiek paties apvaisinto kiaušinėlio patologija.
Persileidimas gali įvykti:
· jeigu yra kliūčių, trukdančių gimdai augti (dėl sąaugų po uždegimų, operacijų, netaisyklingos gimdos padėties mažajame dubenyje, gimdos sklaidos trūkumų – dviragės, balno formos, ertmėje turinčios pertvarą gimdos, miomų, kiaušidžių navikų) ;
· dėl gimdos kaklelio nepakankamumo (jis gali būti įgimtas, kai sutrikusi kaklelio inervacija, nepakankamai susiformavęs kaklelio uždaromasis aparatas, silpni sąsmaukos jungiamasis ir raumeninis audiniai, arba įgytas – plyšus kakleliui per ankstesnį gimdymą ar nėštumo nutrūkimą) ;
· sutrikus hormonų pusiausvyrai (kai kiaušidėje esantis nėštumo geltonkūnis gamina per mažai progesterono, o gemalo chorioninis epitelis – per mažai chorioninio gonadotropino, palaikančio nėštumą) ;
· dėl motinos ligų, pasireiškiančių karščiavimu (ūminių infekcinių ligų – gripo, tymų, raudonukės, peršalimo ligų – anginos, ūminio bronchito, plaučių uždegimo ir kt., nes aukšta temperatūra aktyvina sąrėmius, o prasidėję sąrėmiai išstumia gemalą iš gimdos, be to, su kraujo tėkme patekęs ligos sukėlėjas pažeidžia patį gemalą ir jo implantacijos vietą) ;
· lėtinių infekcinių ligų (sifilio, tuberkuliozės) ;
· vitaminų trūkumo (ypač vit. E, K, C, A, B) ;
· širdies ir kraujagyslių, inkstų, skydliaukės, antinksčių ir kt. organų ligų;
· lėtinio apsinuodijimo toksinėmis medžiagomis (švinu, benzinu, gyvsidabriu, nikotinu, narkotiniais preparatais, anilino dažais, veikiant jonizuojantiems spinduliams) ;
· dėl buvusių persileidimų ir nėštumo nutraukimų (sukeliančių endokrininės ir nervų sistemos pokyčius, lytinių organų uždegimus – endometritą, adneksitą) ;
· motinos ir vaisiaus kraujo grupės ar rėzus (Rh) faktoriaus neatitikimo;
· fizinių ir psichinių sukrėtimų.
Dažniau persileidimai įvyksta toms moterims, kurioms jau yra buvęs bent vienas abortas ir kurios labai nori pastoti ir išnešioti vaisių: didelė ir vis didėjanti baimė aktyvina autonominę nervų sistemą, sutrikdo endokrininę pusiausvyrą, todėl gimdos raumenys pradeda ritmiškai susitraukinėti, atsidaro gimdos kaklelis ir gemalas išstumiamas iš gimdos.
50% savaiminių persileidimų priežastis yra sutrikusi paties apvaisinto kiaušinėlio raida (dažniausiai dėl chromosominių ir genetinių anomalijų) arba netinkama jo implantacija, dėl ko embrionas žūsta.
20-30% persileidimų įvyksta dėl moters kiaušialąstę apvaisinusio spermatozoido patologinių pokyčių – sumažėjusio jo DNR kiekio ir kt. Vyrams spermiogenezę gali sutrikdyti persirgtos infekcinės ligos (epideminis parotitas – kiaulytė, jonizuojanti radiacija, ilgalaikė intoksikacija sunkiaisiais metalais, benzinu, narkotikais, nikotinu ir alkoholiu) .
Dabar manoma, kad savaiminiams abortams didelės įtakos turi motinos ir vaisiaus imuninis nesutapimas, sutrikusios imuninės sistemos, motinos serume atsiradę citotoksiniai antikūnai, kai kurios sutuoktinių HLA antigeninių sistemų ypatybės, dėl ko sutrinka imuninė tolerancija motinos organizme, ir vystosi gemalo atmetimo reakcija.
Jei moteris persileido keletą kartų, nustatyta, kad būna pakitusi jos kraujo ir audinių komplemento sistema, o kraujyje aptinkama antisperminių ir antibranduolinių antikūnų. Jei moteris serga autoimunine liga (pavyzdžiui, sistemine raudonąja vilklige) , jos kraujyje randama antikoaguliacinių ir antikardiolipidinių antikūnų, – dėl jų nėštumas dažniausiai nutrūksta per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, vaisius žūsta gimdoje arba atsilieka jo fizinis išsivystymas, jis būna hipotrofiškas (40% atvejų) .
Persileidimas gali įvykti:
· jeigu yra kliūčių, trukdančių gimdai augti (dėl sąaugų po uždegimų, operacijų, netaisyklingos gimdos padėties mažajame dubenyje, gimdos sklaidos trūkumų – dviragės, balno formos, ertmėje turinčios pertvarą gimdos, miomų, kiaušidžių navikų) ;
· dėl gimdos kaklelio nepakankamumo (jis gali būti įgimtas, kai sutrikusi kaklelio inervacija, nepakankamai susiformavęs kaklelio uždaromasis aparatas, silpni sąsmaukos jungiamasis ir raumeninis audiniai, arba įgytas – plyšus kakleliui per ankstesnį gimdymą ar nėštumo nutrūkimą) ;
· sutrikus hormonų pusiausvyrai (kai kiaušidėje esantis nėštumo geltonkūnis gamina per mažai progesterono, o gemalo chorioninis epitelis – per mažai chorioninio gonadotropino, palaikančio nėštumą) ;
· dėl motinos ligų, pasireiškiančių karščiavimu (ūminių infekcinių ligų – gripo, tymų, raudonukės, peršalimo ligų – anginos, ūminio bronchito, plaučių uždegimo ir kt., nes aukšta temperatūra aktyvina sąrėmius, o prasidėję sąrėmiai išstumia gemalą iš gimdos, be to, su kraujo tėkme patekęs ligos sukėlėjas pažeidžia patį gemalą ir jo implantacijos vietą) ;
· lėtinių infekcinių ligų (sifilio, tuberkuliozės) ;
· vitaminų trūkumo (ypač vit. E, K, C, A, B) ;
· širdies ir kraujagyslių, inkstų, skydliaukės, antinksčių ir kt. organų ligų;
· lėtinio apsinuodijimo toksinėmis medžiagomis (švinu, benzinu, gyvsidabriu, nikotinu, narkotiniais preparatais, anilino dažais, veikiant jonizuojantiems spinduliams) ;
· dėl buvusių persileidimų ir nėštumo nutraukimų (sukeliančių endokrininės ir nervų sistemos pokyčius, lytinių organų uždegimus – endometritą, adneksitą) ;
· motinos ir vaisiaus kraujo grupės ar rėzus (Rh) faktoriaus neatitikimo;
· fizinių ir psichinių sukrėtimų.
Dažniau persileidimai įvyksta toms moterims, kurioms jau yra buvęs bent vienas abortas ir kurios labai nori pastoti ir išnešioti vaisių: didelė ir vis didėjanti baimė aktyvina autonominę nervų sistemą, sutrikdo endokrininę pusiausvyrą, todėl gimdos raumenys pradeda ritmiškai susitraukinėti, atsidaro gimdos kaklelis ir gemalas išstumiamas iš gimdos.
50% savaiminių persileidimų priežastis yra sutrikusi paties apvaisinto kiaušinėlio raida (dažniausiai dėl chromosominių ir genetinių anomalijų) arba netinkama jo implantacija, dėl ko embrionas žūsta.
20-30% persileidimų įvyksta dėl moters kiaušialąstę apvaisinusio spermatozoido patologinių pokyčių – sumažėjusio jo DNR kiekio ir kt. Vyrams spermiogenezę gali sutrikdyti persirgtos infekcinės ligos (epideminis parotitas – kiaulytė, jonizuojanti radiacija, ilgalaikė intoksikacija sunkiaisiais metalais, benzinu, narkotikais, nikotinu ir alkoholiu) .
Dabar manoma, kad savaiminiams abortams didelės įtakos turi motinos ir vaisiaus imuninis nesutapimas, sutrikusios imuninės sistemos, motinos serume atsiradę citotoksiniai antikūnai, kai kurios sutuoktinių HLA antigeninių sistemų ypatybės, dėl ko sutrinka imuninė tolerancija motinos organizme, ir vystosi gemalo atmetimo reakcija.
Jei moteris persileido keletą kartų, nustatyta, kad būna pakitusi jos kraujo ir audinių komplemento sistema, o kraujyje aptinkama antisperminių ir antibranduolinių antikūnų. Jei moteris serga autoimunine liga (pavyzdžiui, sistemine raudonąja vilklige) , jos kraujyje randama antikoaguliacinių ir antikardiolipidinių antikūnų, – dėl jų nėštumas dažniausiai nutrūksta per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, vaisius žūsta gimdoje arba atsilieka jo fizinis išsivystymas, jis būna hipotrofiškas (40% atvejų) .
Simptomai
Maudimas pilvo apačiojeSkausmas pilvo apačiojeKraujavimas iš gimdosGimdos sukietėjimasGimda mažesnė nei turėtų būti pagal nėštumo laikąPraviras gimdos kaklelisIš gimdos pasišalinę vaisiaus audiniai
Ligos eiga
Pagal klinikinę eigą skiriamas gresiantis, prasidėjęs, progresuojantis, dalinai įvykęs, visiškai įvykęs ir neįvykęs persileidimas. Esant gresiančiam persileidimui, gimdos ertmėje atsiskiria tik nedidelio ploto choriono gaureliai, gemalas yra gyvas; tinkamai gydant, persileidimą galima sustabdyti, o nėštumą išsaugoti. Tuomet nėščiajai nesmarkiai maudžia apatinę pilvo dalį, strėnas, kraujingų išskyrų nebūna arba būna labai nedaug. Gimda jautri čiuopiant, greitai sukietėja, dydžiu atitinka nėštumo laiką. Jei skausmai dažnėja ir tampa reguliarūs, o kraujavimas tęsiasi pakankamai ilgai (2-3 savaites) , kraujyje aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, palaikančio nėštumą, ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, jo širdis neplaka, – tokio nėštumo prognozė yra nepalanki.
Prasidedantis persileidimas pasireiškia smarkesniais sąrėminio pobūdžio skausmais, gausesnėmis kraujingomis išskyromis iš gimdos. Gimda kietėja, jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs. Jeigu atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo, nėštumas nutrūksta. Progresuojančiam abortui būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai stiprėja, kraujuoja gausiai, gimda būna standi, kaklelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai. Išsaugoti nėštumo neįmanoma.
Dalinis arba nevisiškas abortas yra toks, kai dalis vaisiaus audinių savaime pasišalina, o dalis choriono ar placentos lieka gimdoje. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais. Tiriant per makštį, nustatoma, kad gimdos kaklelis praviras, gimda mažesnė negu turėtų būti pagal nėštumo laiką, minkštoka. Jei iš gimdos pasišalina visi vaisiaus audiniai, toks abortas laikomas visišku. Šis abortas dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ir dar vadinamas vienmomenčiu. Gimda būna kieta, sumažėjusi, gerai susitraukusi, gimdos kaklelis uždaras ar atviras, moteris gausiai nekraujuoja, būna tik nedaug kraujingų išskyrų. Dažnai yra nelengva nustatyti, ar pasišalinęs visas gimdos ertmės turinys, ar tik jo dalis, ar persileidimas visiškas, ar dalinis. Todėl visuomet reikia apžiūrėti pašalintą vaisių, patikrinti gimdą makštinio tyrimo metu (ar ji sumažėjusi) , atkreipti dėmesį į kraujavimą (ar jis sustojęs) . Kartais žuvęs vaisius lieka gimdoje. Toks persileidimas vadinamas neįvykusiu, o nėštumas – nesivystančiu. Gimda nedidėja, net mažėja, kaklelis būna užsidaręs ir kietas, atsiranda nedaug tamsių kraujingų išskyrų. Išnyksta anksčiau buvę subjektyvūs nėštumo požymiai – pykinimas, vėmimas, skonio ir uoslės pokyčiai, per 1-2 savaites tampa neigiamos biologinės ir imuninės reakcijos, sumažėja chorioninio gonadotropino koncentracija kraujyje ir šlapime, tiriant ultragarsu nustatoma, kad gemalinė pūslytė gimdos ertmėje neaiškių kontūrų, embrionas negyvas, ekrane nematyti jo judesių ir širdies plakimo. Jeigu per 2 savaites vaisius nepasišalina iš gimdos, išsiskiria tam tikros tromboplastinės medžiagos, kurios sutrikdo moters kraujo krešėjimą, ir prasideda komplikacijos.
Nestabdomas gresiantis ar prasidedantis persileidimas dažniausiai progresuoja iki dalinio ar visiško. Taikant gydymą ir esant palankioms sąlygoms, gresiantį ir prasidedantį persileidimą pavyksta sustabdyti ir išsaugoti nėštumą. Progresuojančio, dalinio, visiško ar neįvykusio aborto atveju nėštumo išsaugoti neįmanoma.
Prasidedantis persileidimas pasireiškia smarkesniais sąrėminio pobūdžio skausmais, gausesnėmis kraujingomis išskyromis iš gimdos. Gimda kietėja, jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs. Jeigu atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo, nėštumas nutrūksta. Progresuojančiam abortui būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai stiprėja, kraujuoja gausiai, gimda būna standi, kaklelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai. Išsaugoti nėštumo neįmanoma.
Dalinis arba nevisiškas abortas yra toks, kai dalis vaisiaus audinių savaime pasišalina, o dalis choriono ar placentos lieka gimdoje. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais. Tiriant per makštį, nustatoma, kad gimdos kaklelis praviras, gimda mažesnė negu turėtų būti pagal nėštumo laiką, minkštoka. Jei iš gimdos pasišalina visi vaisiaus audiniai, toks abortas laikomas visišku. Šis abortas dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ir dar vadinamas vienmomenčiu. Gimda būna kieta, sumažėjusi, gerai susitraukusi, gimdos kaklelis uždaras ar atviras, moteris gausiai nekraujuoja, būna tik nedaug kraujingų išskyrų. Dažnai yra nelengva nustatyti, ar pasišalinęs visas gimdos ertmės turinys, ar tik jo dalis, ar persileidimas visiškas, ar dalinis. Todėl visuomet reikia apžiūrėti pašalintą vaisių, patikrinti gimdą makštinio tyrimo metu (ar ji sumažėjusi) , atkreipti dėmesį į kraujavimą (ar jis sustojęs) . Kartais žuvęs vaisius lieka gimdoje. Toks persileidimas vadinamas neįvykusiu, o nėštumas – nesivystančiu. Gimda nedidėja, net mažėja, kaklelis būna užsidaręs ir kietas, atsiranda nedaug tamsių kraujingų išskyrų. Išnyksta anksčiau buvę subjektyvūs nėštumo požymiai – pykinimas, vėmimas, skonio ir uoslės pokyčiai, per 1-2 savaites tampa neigiamos biologinės ir imuninės reakcijos, sumažėja chorioninio gonadotropino koncentracija kraujyje ir šlapime, tiriant ultragarsu nustatoma, kad gemalinė pūslytė gimdos ertmėje neaiškių kontūrų, embrionas negyvas, ekrane nematyti jo judesių ir širdies plakimo. Jeigu per 2 savaites vaisius nepasišalina iš gimdos, išsiskiria tam tikros tromboplastinės medžiagos, kurios sutrikdo moters kraujo krešėjimą, ir prasideda komplikacijos.
Nestabdomas gresiantis ar prasidedantis persileidimas dažniausiai progresuoja iki dalinio ar visiško. Taikant gydymą ir esant palankioms sąlygoms, gresiantį ir prasidedantį persileidimą pavyksta sustabdyti ir išsaugoti nėštumą. Progresuojančio, dalinio, visiško ar neįvykusio aborto atveju nėštumo išsaugoti neįmanoma.
Komplikacijos
Dažniausios savaiminio persileidimo komplikacijos yra infekcija ir gausus kraujavimas iš gimdos. Kraujavimas iš gimdos sustabdomas atlikus gimdos ertmės išgrandymą kiurete ir skyrus gimdą sutraukiančių vaistų: esant tuščiai gimdos ertmei, gimdos raumuo netrukdomas susitraukia, užspaudžia kraujagyslių spindžius, ir kraujavimas sustoja.
Pro pravirą gimdos kaklelį iš makšties į gimdą patenka mikrobai, čia jie randa gerą mitybinę terpę – placentos prisitvirtinimo vietą, vaisiaus audinius, kraują. Prasideda gimdos uždegimas, kuris gali išplisti ir apimti kitus mažojo dubens organus – kiaušides, kiaušintakius, puriuosius priegimdžio audinius, mažojo dubens pilvaplėvę, gali patekti į kraują ir sukelti sepsį. Tuomet atsiranda intoksikacijos simptomų: pakyla aukšta kūno temperatūra iki 38-39oC, krečia šaltis, skauda pilvo apačią, strėnas, iš lytinių organų ima skirtis pūlingų išskyrų, sutrinka kraujo krešėjimas, pritemsta sąmonė, progresuoja ūminis inkstų nepakankamumas (sumažėja išskiriamo šlapimo kiekis) , pabrinksta plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, širdies veiklos nepakankamumas, gali ištikti bakterieminis šokas. Abortas, po kurio atsiranda tokių komplikacijų, vadinamas infekuotu abortu.
Po aborto, dėl uždegiminio proceso, gali susidaryti sąaugų ir užakti kiaušintakiai (pagrindinė nevaisingumo priežastis) , sutrikti mėnesinių ciklas (dingti mėnesinės) , kiti nėštumai dažniau komplikuojasi savaiminiu persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, kraujavimais, dažniau pasitaiko negimdinis nėštumas. Galimi ir psichosomatiniai pakitimai, net sunki depresija. Gramdant gimdos ertmę kiurete, pasitaiko vietinių lokalių sužeidimų – makšties skliauto, gimdos kaklelio, gimdos sienelės pradūrimas, kraujavimas, pilvaplėvės uždegimas (peritonitas) . Kartais dėl komplikacijų tenka daryti didelę operaciją ir pašalinti gimdą. Atokios aborto komplikacijos yra mažakraujystė (dėl nukraujavimo) , placentos polipas (kai likusius choriono audinius perauga jungiamasis audinys) , likusių choriono gaurelių piktybinė degeneracija (pūslinė išvisa, chorionepitelioma) .
Pro pravirą gimdos kaklelį iš makšties į gimdą patenka mikrobai, čia jie randa gerą mitybinę terpę – placentos prisitvirtinimo vietą, vaisiaus audinius, kraują. Prasideda gimdos uždegimas, kuris gali išplisti ir apimti kitus mažojo dubens organus – kiaušides, kiaušintakius, puriuosius priegimdžio audinius, mažojo dubens pilvaplėvę, gali patekti į kraują ir sukelti sepsį. Tuomet atsiranda intoksikacijos simptomų: pakyla aukšta kūno temperatūra iki 38-39oC, krečia šaltis, skauda pilvo apačią, strėnas, iš lytinių organų ima skirtis pūlingų išskyrų, sutrinka kraujo krešėjimas, pritemsta sąmonė, progresuoja ūminis inkstų nepakankamumas (sumažėja išskiriamo šlapimo kiekis) , pabrinksta plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, širdies veiklos nepakankamumas, gali ištikti bakterieminis šokas. Abortas, po kurio atsiranda tokių komplikacijų, vadinamas infekuotu abortu.
Po aborto, dėl uždegiminio proceso, gali susidaryti sąaugų ir užakti kiaušintakiai (pagrindinė nevaisingumo priežastis) , sutrikti mėnesinių ciklas (dingti mėnesinės) , kiti nėštumai dažniau komplikuojasi savaiminiu persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, kraujavimais, dažniau pasitaiko negimdinis nėštumas. Galimi ir psichosomatiniai pakitimai, net sunki depresija. Gramdant gimdos ertmę kiurete, pasitaiko vietinių lokalių sužeidimų – makšties skliauto, gimdos kaklelio, gimdos sienelės pradūrimas, kraujavimas, pilvaplėvės uždegimas (peritonitas) . Kartais dėl komplikacijų tenka daryti didelę operaciją ir pašalinti gimdą. Atokios aborto komplikacijos yra mažakraujystė (dėl nukraujavimo) , placentos polipas (kai likusius choriono audinius perauga jungiamasis audinys) , likusių choriono gaurelių piktybinė degeneracija (pūslinė išvisa, chorionepitelioma) .
Tyrimai
Savaiminis persileidimas diagnozuojamas remiantis ligonės apklausa (atkreipiamas dėmesys į paskutinių mėnesinių datą, nusiskundimus, kraujavimo pradžią, skausmų pobūdį, ankstesnių nėštumų baigtį) , apžiūra, bendru klinikiniu ištyrimu (pamatuojamas arterinis kraujospūdis, pulsas, temperatūra) , makštiniu tyrimu (nustatomas gimdos dydis, konsistencija, anatominė padėtis, gimdos priedų patologiniai pokyčiai, skausmingumas, gimdos kaklelio būklė – atviras ar uždaras, ar kaklelio kanale nėra embriono dalies, choriono audinių, priegimdžio pakitimai – laisvi ar infiltruoti, ar neišsipūtusi užgimdinė įduba, įvertinamas išskyrų pobūdis, kraujavimo gausumas) .
Ultragarsiniu tyrimu įvertinama ar nėštumas gimdoje, jo dydis, embriono gyvybingumo požymiai, vidinių lytinių organų būklė.
Tikslinga nustatyti hormonų (chorioninio gonadotropino, estrogenų, progesterono) kiekį kraujyje, o jei yra ir antinksčių patologija – 17-ketosteroidų koncentracija paros šlapime. Jeigu nėra uždegiminių ar kitų komplikacijų, bendras kraujo ir šlapimo tyrimas būna be patologinių pokyčių.
Esant nesivystančiam nėštumui, būtina patikrinti kraujo krešumo rodiklius (ištiriamas protrombino ir fibrinogeno kiekis, fibrino degradacijos produktai, dalinis tromboplastino aktyvacijos laikas) .
Ultragarsiniu tyrimu įvertinama ar nėštumas gimdoje, jo dydis, embriono gyvybingumo požymiai, vidinių lytinių organų būklė.
Tikslinga nustatyti hormonų (chorioninio gonadotropino, estrogenų, progesterono) kiekį kraujyje, o jei yra ir antinksčių patologija – 17-ketosteroidų koncentracija paros šlapime. Jeigu nėra uždegiminių ar kitų komplikacijų, bendras kraujo ir šlapimo tyrimas būna be patologinių pokyčių.
Esant nesivystančiam nėštumui, būtina patikrinti kraujo krešumo rodiklius (ištiriamas protrombino ir fibrinogeno kiekis, fibrino degradacijos produktai, dalinis tromboplastino aktyvacijos laikas) .
Gydymas
Nėščioji, kuriai atsiranda persileidimo simptomų, tuoj pat hospitalizuojama. Skiriamas lovos režimas, pakankamai vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų ir skysčių turinti dieta. Gresiančio ar prasidėjusio persileidimo atveju skiriami gimdos susitraukimus slopinantys vaistai – tokolitikai (25% 20 ml magnio sulfato tirpalo sulašinama į veną su 0,9% 500 ml natrio chlorido tirpalu, vėliau duodama gerti Magne B6 po 2 tab. 2k/d) , raminantys vaistai (sukatžolės mikstūra, valerijono lašai, reikalui esant, benzodiazepinai – Apaurinum, Diazepamum, Relanium) , nėštumą palaikantys vitaminai (vit. E 200-400 mg/d, vit. C 100-200 mg/d, folinė rūgštis – 5 mg/d) . Kraujavimas stabdomas Dicynonum (Etamsylatum) injekcijomis į raumenis po 4 ml 2 k/d ir Vikasolum 1% 1 ml 1k/d. Jeigu yra hormoninių sutrikimų ir nepakankama geltonkūnio funkcija, skiriama chorioninio gonadotropino (Profasi, Pregnyl) .
Svarbus apsauginis režimas nuo stresų ir susijaudinimų, ramybė, psichoterapija. Nuo 16 nėštumo savaitės sąrėmiams slopinti galima skirti tokolizę selektyviais b2-adrenomimetikais (Gynipral (Hexoprenalini sulfas) tirpalo lašinė infuzija į veną, po to gydymas tęsiamas Gynipral tabletėmis) .
Jeigu yra gimdos kaklelio nepakankamumas, sukėlus moteriai intraveninę nejautrą, gimdos kaklelis ties vidinėmis žiotimis apsiuvamas šilkiniais ar sintetiniais siūlais (geriausia tai atlikti nuo 16 nėštumo savaitės, ne anksčiau) . Jeigu konservatyvios gydymo priemonės neefektyvios, aborto nepavyksta sustabdyti ir jis progresuoja, arba moteris atvyksta į ligoninę per vėlai, kai vaisius jau žuvęs, esant daliniam, visiškam ar neįvykusiam persileidimui, intraveninėje nejautroje numalšinus skausmą, instrumentais pašalinami gemalo ir choriono likučiai ir kiurete išgrandoma gimdos ertmė (t.y. atliekama gimdos ertmės abrazija) . Po jos skiriama gimdą sutraukiančių vaistų (Oxytocinum arba prostaglandino E1 sintetinio analogo Cytotec (Misoprostolum) , plataus veikimo spektro antibiotikų, raminančių vaistų, vitaminų, geležies preparatų (mažakraujystės profilaktikai) .
Svarbus apsauginis režimas nuo stresų ir susijaudinimų, ramybė, psichoterapija. Nuo 16 nėštumo savaitės sąrėmiams slopinti galima skirti tokolizę selektyviais b2-adrenomimetikais (Gynipral (Hexoprenalini sulfas) tirpalo lašinė infuzija į veną, po to gydymas tęsiamas Gynipral tabletėmis) .
Jeigu yra gimdos kaklelio nepakankamumas, sukėlus moteriai intraveninę nejautrą, gimdos kaklelis ties vidinėmis žiotimis apsiuvamas šilkiniais ar sintetiniais siūlais (geriausia tai atlikti nuo 16 nėštumo savaitės, ne anksčiau) . Jeigu konservatyvios gydymo priemonės neefektyvios, aborto nepavyksta sustabdyti ir jis progresuoja, arba moteris atvyksta į ligoninę per vėlai, kai vaisius jau žuvęs, esant daliniam, visiškam ar neįvykusiam persileidimui, intraveninėje nejautroje numalšinus skausmą, instrumentais pašalinami gemalo ir choriono likučiai ir kiurete išgrandoma gimdos ertmė (t.y. atliekama gimdos ertmės abrazija) . Po jos skiriama gimdą sutraukiančių vaistų (Oxytocinum arba prostaglandino E1 sintetinio analogo Cytotec (Misoprostolum) , plataus veikimo spektro antibiotikų, raminančių vaistų, vitaminų, geležies preparatų (mažakraujystės profilaktikai) .
Patarimai
Jei jums yra buvę keli savaiminiai persileidimai ar nesivystantys nėštumai, būtinai pasikonsultuokite su genetiku Žmogaus Genetikos Centre. Iki kito planuojamo nėštumo rekomenduojama 3 mėn. profilaktiškai kasdien vartoti vitaminus (vit. E 100 mg/d ir folinę rūgštį 5 mg/d) . Nėštumo metu venkite stresų, nes tai viena svarbiausių savaiminio persileidimo priežasčių. Nepatartina maudytis karštoje vonioje (gali atsidaryti gimdos kaklelis ir prasidėti savaiminis persileidimas) . Niekada nekaltinkite savęs dėl to, kas įvyko. Dauguma ankstyvų savaiminių persileidimų įvyksta dėl chromosominių ir genetinių embriono anomalijų („gamtos klaida”) , todėl jis, kaip negyvybingas ar dėl daugybinių sklaidos trūkumų, yra natūraliai organizmo atmetamas. Šiuolaikinės medicinos pasiekimų dėka net kelis persileidimus turėjusios moterys ateityje sėkmingai susilaukia vaikų.
Profilaktika
Svarbu planuoti nėštumą, vengti žalingų įpročių, kenksmingų darbo sąlygų. Iki nėštumo sureguliuojama hormonų pusiausvyra, gydomas lytinių organų uždegimas, stiprinamas organizmas. Nėščioji turi laikytis apsauginio režimo, asmens higienos ir sveikos mitybos principų, vengti stresų, psichinės įtampos. Ji turi pažinti pagrindinius gresiančio persileidimo požymius, kad galėtų laiku kreiptis pas gydytoją. Nėščiosios, kurioms praeityje yra buvę persileidimų, ir yra didelė tikimybė neišnešioti vaisiaus ir vėl persileisti, privalo būti itin budrios, ypač per menamas kalendorines mėnesines. Šios nėščiosios būtinai tikrinamos ir gydomos profilaktiškai, be to, jos pačios save turi labai tausoti ir saugoti.
