(Milda Rugienė) Ilgėjant žmogaus gyvenimo amžiui, natūralu, kad kyla ir daugiau sveikatos problemų. Su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytoju neurologu Daliumi Jatužiu aptarėme dažniausias vyresnio amžiaus žmonių neurologines ligas ir jų gydymo būdus.
„Labai dažnai vyresnio amžiaus žmones vargina daug nemalonių ir pavojingų padarinių sukeliantys smegenų kraujotakos, pusiausvyros aparato, klausos ir regos nervų sutrikimai, įvairios kilmės galvos svaigimai, kraujagyslinė demencija bei Alzheimerio liga,” – išvardino gydytojas.
Insultas
Galvos svaigimas
Demencija
Alzheimerio liga
Universali pagalba
Insultas
Ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai tęsiasi ilgiau nei 24 valandas, vadinamas insultu. Jo metu pažeidimo vietoje žūva smegenų ląstelės – neuronai.
Užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, įvyksta vadinamieji išeminiai insultai, o plyšus kraujagyslei ir išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų dangalus – hemoraginiai insultai (kraujosrūvos) .
Nors sergamumas ir mirtingumas nuo galvos smegenų kraujagyslių ligų išsivysčiusiose šalyse pastaraisiais metais mažėja (ypač dėl geresnio arterinės hipertenzijos ir širdies ligų gydymo) , insultas lieka trečiąja pagal dažnį mirties priežastimi ar nuolatinės vyresnio amžiaus žmonių negalios priežastimi.
Dažniausiai pasitaiko išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai, sudarantys apie 85 proc. visų insultų.
Tiesiogine išeminio insulto priežastimi gali būti aterosklerozės pažeistos kraujagyslės užsikimšimas;
krešuliai, patekę į smegenų kraujagysles iš širdies ar kitų kraujagyslių;
ūminis smegenų kraujotakos sumažėjimas dėl širdies veiklos sutrikimo.
Kraujosrūvos į smegenis (hemoraginiai insultai) gali įvykti, plyšus aneurizmai, arterinės hipertenzijos ar kitos ligos pakenktai kraujagyslei, perdozavus kraujo krešėjimą slopinančių vaistų ir kt. Tokių insultų būna apie 15 proc.
Insulto rizikos veiksniai
Vienas iš svarbiausių insulto rizikos veiksnių yra amžius: 70 proc. insultų įvyksta žmonėms virš 65 metų amžiaus; insulto dažnis kiekvieną dešimtmetį po 55 metų padvigubėja.
Padidėjęs kraujo spaudimas didina insulto riziką vidutiniškai 3-4 kartus. Tai yra dažniausia hemoraginio insulto priežastis, nustatoma 72-81 proc. atvejų.
Cukrinis diabetas padidina insulto riziką vidutiniškai 6-8 kartus.
Širdies ligos – 2 kartus, sutrikęs širdies ritmas (prieširdžių virpėjimas) – 4-17 kartų.
Neseniai įrodyta, jog nepriklausomu insulto rizikos veiksniu yra ir cholesterolio bei kitų lipidų pagausėjimas kraujyje.
Kiti insulto rizikos veiksniai: vidinės miego arterijos susiaurėjimas, praeinantys smegenų išemijos priepuoliai, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, homocisteino ir fibrinogeno pagausėjimas kraujyje. Kai kurios insultą sukeliančios ligos (arteriopatijos, kraujo krešėjimo sutrikimai) gali būti paveldimos.
Kai kurių insulto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pvz., didėjančio amžiaus arba paveldėjimo. Tačiau daugelį rizikos veiksnių galime paveikti: tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, širdies ligas ir cukrinį diabetą, nerūkyti, vengti viršsvorio ir piktnaudžiavimo alkoholiu, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, propaguoti fizinį aktyvumą ir judrų gyvenimo būdą.
Kokias pasekmes gali sukelti insultas?
Nekoreguojant insulto rizikos veiksnių, atsiranda pavojus susirgti ne tik insultu, bet ir kitomis kraujagyslinėmis ligomis: koronarine širdies liga ir miokardo infarktu, galūnių arterijų ateroskleroze, kurias gydyti yra nelengva.
Nors insultas – galvos smegenų liga, ji atsiliepia visam organizmui. Persirgtas insultas dažnai tampa sunkia našta pačiam ligoniui ir jo artimiesiems. Didelės išlaidos, skiriamos sergančiųjų insultais gydymui, reabilitacijai, pašalpoms, virsta reikšminga daugelio šalių ekonomine ir socialine problema. Insultas gali sukelti išliekantį paralyžių, kalbos problemas, skausmą, protinių funkcijų ir emocinius sutrikimus, sutrikdyti daugelį kasdieninio gyvenimo funkcijų, sąlygoti kraujagyslinės demencijos vystymąsi. Insultas yra linkęs kartotis. Kiekvienąkart pasikartojant insultui sunkios negalios ir mirties rizika vis didėja.
Kaip atpažinti gresiantį insultą?
Galvos smegenims negaunant pakankamai kraujo ir deguonies, atsiranda insultą pranašaujančių simptomų:
staigus veido, rankos ar kojos nejautrumas ar nusilpimas, ypač vienoje kūno pusėje;
staigus kalbos, jos supratimo ar orientacijos sutrikimas;
staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;
staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas;
staigus ir stiprus galvos skausmas dėl neaiškios priežasties.
Kitais insulto požymiais gali būti dvejinimasis akyse, pykinimas, vėmimas. Kartais šie simptomai tęsiasi trumpai ir savaime praeina. Tokie trumpi epizodai dar vadinami praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais arba „mikroinsultais“. Nors jie patys ir nesukelia pasekmių, tačiau praneša apie didelį gręsiančio insulto pavojų. Atsiradus bent vienam iš minėtų simptomų žmogus būtinai turi skubiai kreiptis į gydytoją. Svarbu nepanikuoti, nesiblaškyti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Laiku užkirstas kelias insultui gali išgelbėti sveikatą ar net gyvybę.
Galvos svaigimas
Daugelis žmonių ne kartą yra susidūrę su šia problema. Lėtinis galvos svaigimas ypač vargina vyresnio amžiaus žmones. Staiga atsiradęs stiprus galvos svaigimas, kurį lydi pusiausvyros sutrikimas, pykinimas, vėmimas, pablyškimas, prakaitavimas (tai vadinama ūminiu vestibuliniu sindromu) , kuriam laikui sutrikdo žmogaus aktyvią veiklą ir labai išgąsdina. Dažnai kartojantis galvos svaigimui nukenčia gyvenimo kokybė, nuotaika ir darbingumas, be to, galvos svaigimas gali būti kitų sunkesnių ligų požymiu.
Kas sukelia galvos svaigimą?
Galvos svaigimo priežastys yra labai įvairios. Vidutinio ir pagyvenusio amžiaus ligoniams keičiant kūno arba galvos padėtį dažnai kartojasi staigūs ir trumpalaikiai galvos svaigimo priepuoliai. Varginantį lėtinį galvos svaigimą, lydimą ūžimo galvoje ir klausos susilpnėjimo, paprastai sukelia klausos nervų pažeidimas, kurį skatina ilgalaikis darbas triukšmingomis sąlygomis, apsinuodijimai, galvos smegenų kraujotakos pablogėjimas, degeneraciniai nervų sistemos pakitimai. Staiga atsiradęs galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimas, nesusijęs su staigiu kūno padėties pakeitimu, gali būti ankstyvu galvos smegenų kraujotakos sutrikimo (insulto) požymiu, nors pasitaiko ir dėl vestibulinio aparato ligų. Sergant Menjero liga (pusratinių kanalų vandene) , kartojasi svaigimo priepuoliai, tarp kurių lieka ūžimas ausyje ir progresuojantis klausos blogėjimas.
Pagyvenusiems žmonėms galvos svaigimas siejasi su pusiausvyros sutrikimais, dėl kurių vyresni ligoniai dažnai pagriūva. Tai gali sukelti sunkias komplikacijas – kraujavimus, galvos traumas, kaulų lūžius ir kt. Kritimų priežastims priskiriami vestibulinio aparato senėjimo procesai, regėjimo, pusiausvyros, giliųjų jutimų, motorinių reakcijų pakitimai, epizodinis kraujo spaudimo kritimas arba širdies ritmo sulėtėjimas.
Pagyvenusių žmonių galvos svaigimai ir kritimai dažnai atsiranda vartojant įvairius vaistus: mažinančius kraujo spaudimą, diuretikus, raminančius ir kt. Retesniais atvejais galvos svaigimą gali sukelti įvairios nervų sistemos ligos (smegenėlių atrofija, normalaus spaudimo hidrocefalija, Parkinsono liga bei antrinis parkinsonizmas, ir kt.) , reikalaujančios specialaus gydymo.
Galvos svaigimo diagnostika neretai yra sudėtinga dėl priežasčių įvairovės. Tačiau gydant galvos svaigimą, visais atvejais pirmiausia reikia nustatyti svaigimo priežastį ir, kai įmanoma, ją pašalinti.
Demencija
Demencija, arba įgyta silpnaprotystė – tai dėl įvairių ligų, neretai persirgus insultu, prasidedantis protinių funkcijų mažėjimas. Vyrauja atminties ir kitų pažintinių funkcijų (dėmesio, orientacijos, motorinių vykdomųjų funkcijų, konstrukcinių sugebėjimų ir kt.) progresuojantis silpnėjimas, nuotaikos, asmenybės pakitimai.
Paprastai silpnaprotystė formuojasi iš lėto. Nyksta tai, kas subtiliausia: etiniai, estetiniai jausmai, humoras. Emocijos keičiasi, blėsta, ligoniai nebesugeba bendrauti, tampa abejingi, pikti, dirglūs, kartais euforiški, nekritiški. Sutrinka dėmesys, pablogėja atmintis, nebesugeba įsiminti naujos informacijos, dar kurį laiką sugeba pritaikyti senų žinių bagažą. Visų pirma pamiršta tai, kas išmokta mechaniškai, sunkiais atvejais neprisimena namiškių vardų, savo profesijos ar netgi savo paties vardo. Sutrinka kasdieninio gyvenimo veikla, žmogus tampa visiškai priklausomas nuo slaugytojų.
Nustatyta, kad 5 proc. gyventojų, vyresni nei 65 metų, serga sunkia demencija, o 10 proc. – lengva ar vidutine. Gydant simptomatika gali išnykti ar sumažėti, tačiau paprastai pamažu progresuoja.
Alzheimerio liga
Tai dažniausia demencijos priežastis vyresniame amžiuje. Iki 1993 metų Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių atminties, kalbos bei orientacijos sutrikimai buvo priskiriami natūraliam senėjimui arba sklerozei. Alzheimerio liga nėra natūralus senėjimas. Nustatyta, kad dėl kol kas mokslui nežinomų priežasčių, nutrūkus ryšiams tarp smegenų žievės ląstelių-neuronų, prasideda nenumaldoma jų žūtis. Šio irimo neįmanoma atstatyti, tačiau galima šiek tiek jį sustabdyti.
Specialistų nuomone, Lietuvoje sergančių šia liga gali būti apie 23 tūkstančius, nors gydoma maždaug 350 pacientų.
Pastebėta, kad su amžiumi, liga linkusi progresuoti – iki 65 metų ja serga vos 1 procentas gyventojų, o sulaukus aštuoniasdešimties – daugiau kaip ketvirtadalis.
Universali pagalba
Būtina atsikratyti visuomenėje įsigalėjusių nihilistinių mąstymo stereotipų: „senatvinių ligų neįmanoma išvengti“, „tai – amžiaus pasekmė“, „nėra efektyvių prevencinių priemonių“.
Priešingai, insultas – viena iš tų ligų, nuo kurių neretai galima apsisaugoti, koreguojant insulto rizikos veiksnius, taikant medikamentinę profilaktiką ir, jei reikia, chirurginį gydymą;
Vartojant smegenų kraujotaką ir mitybą skatinančius vaistus, galima pristabdyti kraujagyslinę demenciją ar net Alzheimerio ligos progresą.
Pažymėtini nauji tyrimai, atlikti su vaistu nicergolinu (Sermionu) . Nenuostabu, kad pastaruosius metus šis preparatas yra neginčijamas lyderis tarp visų Lietuvoje parduodamų galvos smegenų kraujotaką gerinančių vaistų.
Mat Sermiono veikimo mechanizmas yra kompleksinis: jis plečia kraujagysles ir gerina kraujotaką, padidina neuronų gyvybingumą, stimuliuoja jų medžiagų apykaitą ir plastiškumą, pagerina nervinių impulsų sklidimą.
Tai universalus vaistas nuo galvos smegenų ir periferinės kraujotakos nepakankamumo, kraujagyslinės ar degeneracinės kilmės demencijos. Jis tinka, esant tinklainės išemijai ar pusiausvyros aparato sutrikimams. Sermionas didesnėmis dozėmis (po 60 mg/p.) padeda ligoniams, sergantiems lengvo ir vidutinio laipsnio demencija – pagerėja pažinimo funkcijos, sumažėja elgesio ir emocijų pakitimai, pagerėja išmokimo ir įsiminimo procesai. Svarbu, jog pacientas, ypač turintis atminties sutrikimų, nepamirštų laiku išgerti vaistų, nepraleidinėtų dozių.
Sermionas yra gerai toleruojamas ir sukelia mažai šalutinių poveikių.
Sąveikos su kitais vaistais beveik nėra. O tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems tenka vatoti daug įvairių skirtingų medikamentų.
Dėl įvairialypio vaisto poveikio, vartojant Sermioną nebereikia kombinuoti keleto vaistų – jis tik nepakeistų antiagregantų, (vaistų, skystinančių kraują) , kurie apsaugo nuo trombozės, tačiau yra puikiai su jais suderinamas, nes jų vienų irgi nepakanka.
