Gimdos gleivinės hiperplazija – tai gimdos gleivinės išvešėjimas dėl sutrikusios lytinių liaukų funkcijos. Kai kurios jos rūšys laikomos priešvėžine būkle ir gali pereiti į gimdos gleivinės vėžį.
Ligos priežastys
Gimdos gleivinės hiperplazija dažnesnė moterims, turinčioms šių rizikos vieksnių:
vėliau prasidėjo pirmosios mėnesinės ir menopauzė;vėlai pradėjo lytinį gyvenimą arba visai lytiškai nesantykiavo;nebuvo nėščios;neišnešiodavo arba nutraukdavo nėštumą;gimdė tiktai vieną kartą;ilgai vartojo grynų estrogenų preparatus;serga dideliu nutukimu ar arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, policistinių kiaušidžių sindromu, gerybiniais gimdos navikais (miomomis) , estrogenus produkuojančiais kiaušidžių navikais, storosios žarnos vėžiu.Gimdos gleivinės hiperplazija gali sirgti tiek jaunos vaisingo amžiaus, tiek pagyvenusios moterys, klimakteriniu laikotarpiu.
Pagrindinė šios būklės priežastis – padidėjęs moteriškų lytinių hormonų – estrogenų – kiekis kraujyje.
Sutrikus hormonų pusiausvyrai, kiaušidėse per pirmąsias 7-8 ciklo dienas iki ovuliacijos subręsta keli folikulai, tačiau, ovuliacijai neįvykus, ilgai tokie ir išlieka (persistuoja) , kiaušidėse nesusidaro progesteroną išskiriantis geltonkūnis. Todėl išvešėjusi gimdos gleivinė negali pereiti į sekrecijos fazę, t.y., normaliai atsiskirti mėnesinėms būdingai gimdos gleivinei.
Simptomai
Gausios mėnesinėsIlgai trunkančios mėnesinėsKraujavimas iš lyties organų tarp menstruacijųMažakraujystėNutukimasLigos eiga
Reprodukcinio amžiaus moterys skundžiasi gausiomis ilgomis mėnesinėmis arba acikliniais nereguliariais kraujavimais iš gimdos. Tokioms moterims menopauzė prasideda vėliau. Tada gali atsirasti ilgesnių aciklinių kraujavimų, išryškėja nutukimas, cukraligė, sumažėja skydliaukės išskiriamų hormonų kiekis (nustatoma hipotireozė) . Dėl gausių kraujavimų iš gimdos, kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų kiekis, atsiranda mažakraujystė (anemija) .
Lengvesnės formos gimdos gleivinės hiperplazija gali išnykti, regresuoti, ir lengvai pasiduoda gydymui lytiniais hormonais.
Tačiau pasitaiko linkusi progresuoti forma, kuri yra atsparesnė gydymui lytiniais hormonais ir laikoma ikivėžine būkle.
Komplikacijos
Gimdos gleivinės hiperplazija gali pereiti į endometriumo vėžį.
Tyrimai
Atliekamas tyrimas per makštį, įvertinama vidinių lytinių organų būklė, gimdos dydis, konsistencija, skausmingumas, paslankumas, išskyrų pobūdis ir gausumas, ieškoma galimų kiaušidžių ir gimdos navikų.Transvaginalinės echoskopijos arba ultragarsinio tyrimo per pilvo sieną metu išmatuojamas gimdos gleivinės (endometriumo) storis.Svarbiausias tyrimo ir kartu gydymo būdas yra histeroskopija (gimdos ertmės apžiūrėjimas iš vidaus pro specialų optinį prietaisą – histeroskopą) ir gimdos ertmės išgrandymas bei gautos medžiagos histologinis tyrimas.
Tokiu būdu ne tik sustabdomas kraujavimas iš gimdos, bet nustatoma tiksli diagnozė ir tolesnio gydymo kryptis. Ši procedūra atliekama ligoninėje, taikant bendrąją intraveninę nejautrą, ir trunka trumpai (10-15 min) .Pagalbinis tyrimo būdas yra gimdos gleivinės aspirato citologinis tyrimas. Tai gimdos gleivinės dalies išsiurbimas specialiu šiaudeliu, įkištu pro gimdos kaklelio kanalą į gimdos ertmę, taip pat atliekamas nuskausminus, bet ne ligoninėje, o dažniausiai Moterų konsultacijoje ambulatorinėmis sąlygomis.Tiriamas hormonų kiekis kraujyje skirtingų menstruacinio ciklo fazių metu.Matuojama bazinė temperatūra.Gydymas
Kraujavimas stabdomas išgrandant gimdos ertmę, – tik pašalinus visą išvešėjusią gimdos gleivinę galima visavertė naujos gleivinės regeneracija. Paskui skiriamas gydymas hormonais.
Reprodukcinio amžiaus moterims skiriami geriamieji gestagenai, atkuriamas normalus menstruacinis ciklas ir mėnesinių cikliškumas.
Jaunų moterų, kurios po sėkmingo gydymo planuoja pastoti, ovuliacija stimuliuojama antiestrogenais ir klomidais:
Nutukusių moterų kiaušidės klomidais nestimuliuojamos. Pirmiausia reguliujama kūno masė.
Moterys, gyvenančios lytinį gyvenimą, bet nenorinčios pastoti, nėra apsaugotos nuo nepageidaujamo ir neplanuoto nėštumo, nes retkarčiais įvyksta atsitiktinės ovuliacijos ir galimas pastojimas. Todėl tokioms moterims tinka vartoti III kartos geriamuosius konjuguotus hormoninius kontraceptikus, kuriuose yra labai mažai estrogenų, nedaug androgeniškumo gestagenų.
Gydymo efektyvumas įvertinamas kas 3-6 mėn. – atliekamas vidinių lytinių organų ultragarsinis ir citologinis tyrimas, reikalui esant, kartojamas frakcinis išgrandymas.
Esant atipinei II ir IIIo gimdos gleivinės hiperplazijai, kiaušidžių patologijai, didelei vėžio rizikai, ir jei 2-3 mėnesius trukęs gydymas vaistais buvo neveiksmingas, šalinama gimda.
Patarimai
Jeigu priklausote rizikos grupei, susirgti gimdos gleivinės hiperplazija, patariama reguliariai (1 kartą per 6 mėn.) profilaktiškai pasitikrinti pas ginekologą, ypač jei vargina gausios ilgos mėnesinės arba nereguliarūs kraujavimai iš gimdos. Visi profilaktinio patikrinimo būdai yra greiti ir neskausmingi.
Ligos prognozė visiškai priklauso nuo to, kaip greitai nustatoma liga ir pradedama gydyti.
Jeigu esate vyresnė kaip 45 metų, Jums nėra diagnozuota endometriumo hiperplazija, bet priklausote rizikos grupei, gyvenate reguliarų lytinį gyvenimą ir reikalinga kontracepcija, rekomenduojamos intrauterininės gimdos spiralės, padengtos gestagenais. Tokia spiralė ne tik apsaugos nuo nepageidautino nėštumo, bet ir bus gimdos gleivinės hiperplazijos profilaktinis veiksnys.
Profilaktika
Moterys, linkusios sirgti endometriumo hiperplazija, turi reguliariai tikrintis, o susirgusios – laiku gydytis. Tinkamai gydant, ligos prognozė yra palanki.
