(Edvardas ŽIČKUS) Kaip išgydyti vėžį, kaip pasigaminti lietuviškąją viagrą arba kaip atitolinti nenumaldomai artėjančią senatvę – šie klausimai, ko gero, kamuoja daugelį. Atsakymų į juos visi ieškome skirtingai. Vieni pagalbos rankos tikimės iš modernėjančios medicinos, gal net tobulėjančios plastinės chirurgijos, tuo tarpu kiti – grįžta prie vaistažolių…
Garsi Lietuvoje
Mažeikių rajone, netoli Palnosų esančiame Gyvolių kaime, gyvenančios Jadvygos BALVOČIŪTĖS sodyba aplinkinių vadinama keistoka. Čia nemūkia karvės, nekriuksi kiaulės, nelaksto ir naminiai paukščiai. Ponia Jadvyga sako ir pati gerai žinanti, jog ne vienas pažvelgęs jos namų pusėn šypteli, o kartais nepasibodi ir keistuole pavadinti. Šios moters namas, daržinė bei klėtis visais metų laikais kvepia džiovintais žolynais, kurių čia apstu.
Jadvygai Balvočiūtei – 58-eri. Baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą penkerius metus dirbo provizore Kaune, tačiau visuomet domėjosi ir botanika. Vėliau, pasitaikius progai, ji išėjo dirbti į Botanikos sodo vaistinių augalų laboratoriją.
Ponia Jadvyga pasakoja, kad valdžiai nutarus grąžinti žemę tikriesiems jos šeimininkams nei vienas iš keturių jos brolių ir seserų nepanoro grįžti į gimtinę. Keltis į tėvų žemę nusprendė tik ji viena. Sutvarkiusi seną sodybą čia įkūrė ekologinį ūkį. Dabar moteris dirba vyresniąja biologe Akmenės rajone įsikūrusiame Kamanų valstybiniame rezervate. Į už dešimties kilometrų esantį darbą ji dažniausiai nusigauna dviračiu arba mopedu. Beje, juo žolininkė kasdien aplekia ir visas savo beveik pusės hektaro ploto valdas, esančias prie nedidelio gražaus Virvytės upelio.
Vaistažolių mišiniai keliauja po visą šalį
Žolynais kvepiančios trobos šeimininkė visus atvykusius svečius pirmiausiai vaišina savo sumanytomis arbatomis. Sako pati dažniausiai gerianti pipirmėtes. Liaudies dainomis apdainuotas augalas esą ne tik gerai malšina troškulį, bet ir pasižymi įvairiapusiu poveikiu: gerina kepenų veiklą bei virškinimą, slopina vidurių pūtimą, atkuria nervų sistemos pusiausvyrą, mažina galvos skausmus. Tačiau ponia Jadvyga pataria kartkartėmis išgerti ir kavos puodelį. Ji teigia, kad kava –tai taip pat augalas, tačiau jos reikėtų vartoti saikingai, nes nuo jos sąnariuose kaupiasi druskos.
Visą dieną J.Balvočiūtės namuose neužsiveria durys. Ne tik kaimyninių rajonų, bet tolimiausių Lietuvos kampelių žmonės žino apie Gyvolių kaime gyvenančią žolininkę, todėl, reikalui prispaudus, visi skuba pas ją. Skambina ir atvažiuoja iš visos Lietuvos. Jadvyga sako: „Pas mane atvažiuoja ligų nukamuoti žmonės, ir aš parenku jiems gydymą papildančių žolelių mišinį, kad jis kompensuotų tą alinantį, pavyzdžiui, chemoterapijos poveikį. Žmonės pasitaiso. Pasaulis pats grįžta prie žolelių.“
Dažnai gerai žolelių poveikį išmanančios moters ieško žmonės, prašydami išgydyti įsisenėjusį kosulį. Ponia Jadvyga atskleidė mums paslaptį, o tiksliau arbatos receptą. Anot jos, ši arbata kosulį malšina geriausiai. Arbatai prireiks septynių vaistažolių: šalpusnio, plautės, tramažolės, gysločio, lakišiaus, raudonėlio ir pavasarinės raktažolės. Tačiau šio mišinio, pasak Jadvygos Balvočiūtės, nenusipirksite jokioje vaistinėje, nes kai kurios iš minėtų žolelių nepatenka į oficialųjį gydomųjų augalų sąrašą.
Moteris sutinka išduoti ir dar vieną receptą, kaip atsikratyti daugelį kamuojančių sąnarių skausmų. Žolininkė sako, kad pirmiausia reikia tiksliai žinoti, kokią žalą liga jau padarė, o tada parinkti gydymo būdą. Tarkim, jeigu jau yra susikaupusių druskų, turėtų padėti mišinys su kaštono žiedais, salierų ir šventagaršvės lapais. Jei skausmas yra reumatinis, tai mišinyje bus ir kitokių vaistažolių. Dar svarbu ir kraujospūdis.
Alkoholizmas, meilė ir…
Jadvyga Balvočiūtė pasakoja, kad į jos sodybą užsuka daug moterų, kurios prašo sugrąžinti jų senstantiems vyrams meilės geismą, kitos – paprasčiausiai atvirai teiraujasi, ar Jadvyga negalėtų sumaišyti lietuviškos viagros. „Išgydyk mano vyrą nuo alkoholizmo,“ – dar vienas itin dažnai atvykėlių prašymas. Tačiau, žolininkė sako, kad tik pats sutuoktinis savo troškimu pasveikti gali išsigydyti nuo šios blogybės, jokie mišinukai čia nepadės. Gamtos dovanas sugebanti vertinti moteris sako tikrai nesanti stebukladarė, kaip ją daug kas vadina, ir nežinanti daugiau nei gydytojai. Ji teigia žmogui padėti galinti tada, kai jis jau tiksliai žino savo diagnozę.
Ir vis tik prisivilioti patikusį vyrą galima davus jam išgerti sutrintų ispaniškų muselių mišinio. Tačiau čia itin svarbi dozė, kad tik muselių kiekis nebūtų per didelis, nes tada vyras esą laipios sienomis. Ši moteris dienų dienas galėtų dalyti ir dar daugybę patarimų: ką reikia daryti, kad gimtų berniukas arba kad mergaitė, o gal dvynukai, o gal kokias žoleles reikia sumaišyti norint pagaminti tą garsiąją viagrą, tiesa, lietuviškąjį variantą.
Propagandinis verslas
„Mano biznis klesti propagandine prasme,“ – sako Jadvyga. Ji niekada dar neskaičiavo, kiek iš vaistažolių galima uždirbti. Tačiau, kad nesustotų vietoje, moteris pasakoja, turinti galvoti ir apie pelną, ne tik apie atlyginimą. Tada esą galima sumąstyti ką nors naujo.
Nuo pat pavasario žolininkės ūkyje renkamos įvairiausios vaistažolės. Pirmieji žiedai – balandį. Anot moters, iki birželio – pats darbymetis, tad vos spėja suktis. Iš viso savo ūkyje ji augina trisdešimties rūšių vaistažolių, kitų eina rinkti į miškus bei pievas. Yra tokių žolelių, kurių poniai Jadvygai reikia pririnkti labai daug ir tai užtrunka net kelias savaites, tačiau yra ir tokių, kurių pakanka vos kelių žiedelių. Renkant vaistažoles, kaip ir grybus, reikia būti itin atsargiems. Žolininkė pasakoja žinanti tokių nuodingų lapų, kurių užėdęs arklys vietoje kristų negyvas. Per vasarą ji prirenka apie 100 rūšių vaistingųjų augalų. Visus juos namuose džiovina, fasuoja ir išpilsto į jiems skirtus popierinius maišelius. Per patį darbymetį žinomai žolininkei dirbti padeda sesuo Elvyra iš Klaipėdos. Ekologiniame ūkyje vasarą dirba ir Viekšnių seniūno atsiųsti žmonės, o iš Darbo biržos rekomenduotos merginos padeda nuravėti vaistažolių plotus.
Ponios Jadvygos mišiniai nėra įregistruoti kaip vaistai, tik kaip papildai. Tačiau vaistinėse žmonės dažnai teiraujasi Balvočiūtės arbatų, mišinių, vaistažolių rinkinių nuo įvairiausių ligų. Galbūt būtent dėl šios priežasties moters pagamintas arbatas užsako Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių ir kitų miestų vaistinės. Kiekvieną penktadienį Kaune, Daukanto gatvėje, veikia ekologinės produkcijos mugė, kurioje prekiaujama ponios Jadvygos žolelių arbatomis. Be to, jos pagamintos raminamosios arbatos galima įsigyti ir Seime esančioje parduotuvėlėje.
Svajonės ir planai
„Mano stiprybė ta, kad aš pažįstu augalus, o nepažįstančiam apie juos kalbėti sunku. Reikia stengtis, kad kuo daugiau žmonių juos pažintų, dėl to ir ketinu savo ūkyje įrengti vaistinių augalų lauko ekspoziciją, kurią žmonės galės ne tik apeiti ir apžiūrėti, bet ir pasiaiškinti, kas neaišku, ar sužinoti tai, kas domina apie vieną ar kitą žolelę.“
Ateityje ponia Jadvyga svajoja auginti daugiau žolelių. Šiemet ji jau laimėjo konkursą nuomoti patalpas Viekšnių pirmojoje vaistinėje-muziejuje. Ten žolininkė ketina įsirengti geras džiovyklas, sandėlius, taip pat svajoja suburti jai padėsiantį kolektyvą. Norėtų įsigyti ir kompiuterių, bet sako, kad kol kas tai labai tolimi ateities planai, todėl kalbėti dar neverta. Norėtų pakeliauti, aplankyti atogrąžų miškus, Braziliją…
Ponia Jadvyga nedaro operacijų, neburia, kaip dabar madinga, ir net neužburia. Tačiau į ją patarimo, ką toliau daryti, kreipiasi tie, kurie sako nebežiną, kur dar galėtų kreiptis.
