Straipsniai

Karpoms – Ne!

(Matilda Bružaitė) Praktiškai kiekvienas žmogus savo gyvenime yra pats turėjęs ar bent matęs sergantį karpomis žmogų. Tai iš tiesų labai nemalonus ir labai pavojingas greitai plintantis virusinis susirgimas. Karpų gali atsirasti ant įvairiausių kūno vietų odos ar gleivinės. Jų būna įvairių suragėjusių mazgelių arba minkštų spenelių formų. Ši liga yra ne vien kosmetinė problema: padų karpos labai skausmingos, trukdo vaikščioti, prisitaikyti avalynę. Labai dažnai vaikai ar paaugliai mokykloje patiria ir bendraamžių patyčias. Apie nemaloniąsias karpas kalbamės su „Odos ir lazerinės chirurgijos centro” gydytoju dermatologu Viktoru Sidorovu.

Kodėl karpos susidaro?
Pagrindinė priežastis, kodėl jos nusėja mūsų kūną – dažniausiai rankų plaštakas, veidą ir pėdas – yra žmogaus papilomos virusas. Jomis labai lengvai užsikrečiama nuo sergančiojo žmogaus, pavyzdžiui, paduodant jam ranką, arba per jo daiktus, asmeninės higienos priemones. Vaikai dažniausiai užsikrečia nuo bendramokslių per šiltas ir prakaituotas rankas. Suaugusieji dažniausiai užsikrečia baseinuose, pirtyse, pliažuose, nes šilta drėgna aplinka labai palanki viruso plitimui.

Tiesa, kol kas dar nėra žinoma, kodėl kartais išnaikinus karpas jos vėl išdygsta ar dingta visiems laikams. Net pašalinus chirurginiu būdu yra galimybė, kad jos vėl atsiras.

Koks pats efektyviausias būdas karpoms gydyti?
Karpos turi būti aktyviai gydomos. Ilgą laiką jų gydymas buvo tapęs galvosūkiu. Anksčiau ši problema buvo sprendžiama žolelėmis, manyta, jog po penkerių metų karpos pačios išnyksta, vėliau, atsiradus tinkamai medicininei technikai, jos buvo gydomo elektrokoaguliacijos būdu (prideginamos) , naikinamos lazeriu ar chirurgo skalpeliu.
Šiuo metu karpų naikinimas šaltu azotu, yra atgyvenęs dalykas, nes tai pakankamai skausminga ir nemaloni procedūra. Taikant instrumentinį gydymą reikia specialiai prisiruošti, kartais lieka ir kosmetiniai defektai (randai, pigmentacija) . Daug paprasčiau karpas gydyti namuose, vaistiniais preparatais.

Reikia gerai įsidėmėti, jog karpų gydymo sėkmė priklauso nuo gero karpos audinio paruošimo gydymui. Tad neužmirškite prieš pradėdami gydytis karpas apdorojamą vietą ilgai išmirkyti šiltame muiluotame vandenyje, atsargiai nugramdyti paviršinį karpos sluoksnį ir prieš tepant vaistą – sausai nušluostyti.

Rekomenduojami keletas preparatų, kurių galite įsigyti bet kurioje vaistinėje. Vienas iš jų yra naujas angliškas vaistas – „Duofilm®”: salicilo, pieno rūgšties bei kolodijaus preparatas, tirpdantis keratiną, t.y. suragėjusį paviršinio odos sluoksnio baltymą, bei ardantis patį virusą. „Duofilm®” tepamas tik karpos paviršius, reikia saugotis, kad jo nepatektų ant sveikos odos. Jei karpa labai didelė, patepus „Duofilm®”tirpalu ją galima užklijuoti pleistru. Vaistu gydoma kiekvieną dieną, kol karpa galutinai nunyksta. Kartais gydymas gali užsitęsti ir porą savaičių. Tirpalu negalima tepti karpų ant veido, išeinamosios angos, lytinių organų, vaikams iki 2 metų.

Kitas labai efektyvus vaistas – šveicariškas preparatas „Solcoderm®”, susidedantis iš stiprių organinių rūgščių bei vario. Preparatas naikina tik karpos audinį, beveik neveikdamas sveikos odos.
Prieš vartojant šį tirpalą, karpos paviršius nuvalomas spiritu, gerai numirkomas ir nugramdomas paviršinis sluoksnis. Padų karpos prieš gydymą keletą dienų gali būti minkštinamos ir vaistu – „Duofilm®” ar pleistrais nuo nuospaudų. Specialiu pridėtu prie „Solcoderm®” pakuotės stikliniu kapiliaru vaistas uždedamas ant karpos ir su plastikiniu aplikatoriumi kuo giliau įterpiamas į karpinį audinį. Gydymo procedūra turi trukti ne ilgiau kaip 15-20 minučių, kol pasikeis karpos spalva bei pasijus silpnas dilgčiojimas ar šiluma. Taip apdorota karpa pasidaro baltai pilkšva ar geltona, vėliau paruduoja, išdžiūsta iki savaime nukrentančio šašo. Nedidelėms rankų karpoms gali užtekti ir vienos procedūros. Didesnėms karpoms, o ypač padų karpoms, procedūrą paprastai tenka po kelių dienų pakartoti Šis vaistas netinka žmonėms, linkusiems sirgti piktybinėmis odos ligomis, taip pat šlakams, keloidams gydyti.

Pavojingosios kandilomos
Tas pats žmogaus papilomos virusas (ŽPV) sukelia ir lytinių organų karpas, taip vadinamas smailiagales kondilomas. Smailiagalės kondilomos yra viena iš dažniausiai sutinkamų lytiniu keliu plintančių ligų. Literatūroje nurodoma, kad 10-30 proc. visų seksualiai aktyvių suaugusiųjų yra apsikrėtę ŽPV. Literatūros duomenimis per 10 metų JAV bei Anglijoje seksualiai aktyvių žmonių tarpe šio viruso nešiotojų skaičius padvigubėjo. Vyrų ir moterų, apsikrėtusių šiuo virusu, santykis yra panašus.
Dabar jau žinoma apie 70 žmogaus papilomatozės virusų tipų. Nustatyta, kad kai kurie tipai sukelia ir lytinių organų vėžį. Nurodoma, jog net 60 proc. moterų, sergančių smailiagalėmis kondilomomis, randamos ir ikivėžinės gimdos kaklelio būklės.

Prieš pradedant kondilomų gydymą būtina gydytojo konsultacija. Smailiagalės kondilomos gali būti gydomos ir medikamentais, tai „Wartec®”.
„Wartec®” yra išvalytas augalinis ekstraktas podofilotoksinas. Užteptas ant kondilomos jis tiesiogiai slopina kondilominių ląstelių dauginimąsi. Prieš vartojant vaistą pažeista vieta nuplaunama vandeniu ir muilu, nusausinama. Vaistas paimamas su specialia prie pakuotės pridėta kilpele ir kondilomos švelniai sutepamos mėlynos spalvos „Wartec®” tirpalu 2 kartus per dieną 3 dienas iš eilės. Patepta vieta paliekama nudžiūti apie 1 min. Jeigu kondilomos po pirmos gydymo savaitės lieka, jos gydomos pakartotiniais kursais, vėl tepant 2 kartus per dieną 3 dienas iš eilės, tarp gydymo kursų darant 4 dienų pertrauką. Dažniausiai pakanka 3-4 gydymo kursų.
Preparato negalima vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims, reikia saugotis, kad „Wartec®” būtų tepamos tik kondilomos. Jeigu netyčia tirpalas išsipylė ant odos, ją reikia kruopščiai nuplauti vandeniu ir muilu. Jeigu tirpalo „Wartec®” netyčia pateko į akis, jas rūpestingai išplaukite vandeniu ir kreipkitės į gydytoją. Antrą ar trečią gydymo dieną, kai kondilomos ima nykti, gali sudirgti oda. Pranešama apie pasitaikiusius reiškinius: suminkštėjimą, skausmą, paraudimą, paviršiaus epitelio išopėjimą. Vietiniai dirginimo reiškiniai po gydymo pranyksta.

Tai kam tada reikalingas gydytojas?
Nors minėti preparatai yra patogūs vartoti namie, prieš pradėdami gydymą, būtinai apsitarkite su gydytoju dermatologu. Karpų skiriamųjų bruožų yra išties nedaug. Dažniausiai jos būna rausvos spalvos su smulkiais juodais taškeliais. Jei žmogus neskiria karpos nuo nuospaudos ir pastarąsias šalina karpoms taikomais būdais, tai norimo rezultato tikrai nesulauks. Nuospaudų, kaip ir odos auglių ar melanomų šie preparatai neveikia.
Taip pat minėti vaistai netinka daugybinėms karpoms ar kandilomoms gydyti – jas rekomenduojama šalinti lazeriu.

Daugiau apie karpas galite paskaityti
http://www.karpos.lt