Ligos,  Vaikų ligos

KIŠKIO LŪPA

Kiškio lūpa – tai įgimtas lūpos nesuaugimas. Kūdikis gimsta su anatominiu lūpos vientisumo defektu. Įgimti lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimai yra viena dažniausių įgimtų anomalijų. Mūsų šalyje su įgimtu lūpos nesuaugimu gimsta vienas iš 1000-1300 naujagimių. 15-20 proc. atvejų būna izoliuotas įgimtas lūpos nesuaugimas. Dažnai jis būna kartu su kitais įgimtais alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimais. Dažniausiai šis apsigimimas pasitaiko berniukams (iki 70 proc.) .
Ligos priežastys
Įgimto lūpos nesuaugimo priežastys įvairios. Kai kurios jų yra nustatytos, kitos dar nežinomos.
Lūpų susiformavimui ypač svarbus pirmųjų dvylikos nėštumo savaičių periodas. Žmogaus veidas formuojasi vystantis, diferencijuojantis ir suaugant embrioninėms ataugoms ir žiauniniams lankams. Įvairūs žalingi faktoriai veikia į šį procesą, todėl nesuauga abiejų pusių lūpos užuomazgos.
Moteriai nėštumo metu ypač svarbu išvengti pavojingų veiksnių, lemiančių kūdikio lūpos nesuaugimą, kaip antai: alkoholio, sunkiųjų metalų, radiacijos, vaistų nuo traukulių, folinės rūgšties trūkumo, stresinių situacijų, ligų ankstyvuoju nėštumo periodu, ypač sukeltų virusų ar pirmuonių.
Jei moteris nėštumo metu rūko, tikimybė pagimdyti kūdikį su šia anomalija padidėja 2-6 kartus. Apie 13-21 proc. atvejų lemia paveldimumas.
Apie 25 proc. vaikų įgimtas lūpos nesuaugimas yra tik sindromo dalis. Tai reiškia, kad kartu su įgimtu lūpos ir gomurio nesuaugimu būna ir kitų apsigimimų, nebūtinai veido.
Simptomai
  • Lūpos nesuaugimas
  • Gomurio defektas
  • Anatominiai nosies pakitimai;
  • Apsunkintas krūties žindimas
  • Naujagimis springsta valgant
  • Kūno masės augimo atsilikimas
  • Psichinio ir fizinio vystymosi sutrikimas
  • Ligos eiga
  • Įgimti lūpos nesuaugimai gali būti įvairūs: viršutinės lūpos, apatinės lūpos, lūpų kampų ir veido, įstrižiniai, besitęsiantys nuo lūpos akies link; paslėpti, daliniai ar visiški; siauri, vidutiniai ar platūs; centriniai, vienpusiai ar abipusiai. Dažnesni vienpusiai lūpos nesuaugimai, o tarp jų daug dažniau pasitaiko kairės pusės įgimtų lūpos nesuaugimų.
  • Kartu su lūpos anatomijos pakitimais lūpos nesuaugimo atveju būna didesnių ar mažesnių nosies anatominių pakitimų. Didžiausi lūpos ir nosies pakitimai būna tuomet, kai yra abipusis visiškas lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimas. Esant abipusiam lūpos nesuaugimui, viduriniame viršutinės lūpos segmente nėra raumenų sluoksnio.
  • Dėl lūpos defekto kūdikis blogai čiulpia (nesusidaro vakuumas) , gali springti, o dėl blogos mitybos atsilieka kūno masės augimas ir vaiko vystymasis.

    Vaiko būklė priklauso nuo lūpos pažeidimo laipsnio, vietos. Kuo didesnis defektas, o ypač jei kartu pažeidžiama ir alveolinė atauga bei gomurys, tuo sunkiau mažyliui adaptuotis prie jį supančios aplinkos, jis blogiau valgo, vystosi, greičiau suserga įvairiomis ligomis.

  • Komplikacijos
    Lūpos nesuaugimas lemia susilpnėjusią jos funkciją: kūdikis sunkiau čiulpia krūtį.
    Dėl blogesnės mitybos, vaikas lėčiau auga ir vystosi. Jei kartu yra ir alveolinės ataugos bei gomurio defektas, dėl atviro plyšio į nosies ertmę didėja rizika susirgti ausies, plaučių uždegimais. Vėliau pacientas gali turėti dantų ir sąkandžio, kalbos defektų ir psichologinių problemų dėl savo išvaizdos.
    Tyrimai
    Kai kuriais atvejais genetikai gali nustatyti būsimo naujagimio lūpos nesuaugimo riziką, įvertindami paveldimumą, nėštumo metu veikusius rizikos veiksnius. Įgimto lūpos ir alveolinės ataugos nesuaugimo diagnozė iki gimimo gali būti patikslinta ištyrus ultragarsu, ypač spalvotu. Šio tyrimo tikslumas ypač priklauso nuo naudojamos aparatūros, motinos kūno sudėjimo, vaisiaus padėties ir gydytojo, atliekančio tyrimą, patirties. Literatūroje nurodoma, kad net iki trečdalio atvejų ultragarsu nustatyti lūpos nesuaugimo nepavyksta, o apie 10 proc. diagnozių būna klaidingos.
    Gimus kūdikiui su daliniu ar visišku lūpos nesuaugimu, būna tipiškas lūpos vaizdas. Paslėptas įgimtas lūpos nesuaugimas pastebimas ne visuomet. Apžiūrint naujagimį, reikėtų atidžiai stebėti, ar nėra vertikalios įdubusios odos vagelės, besitęsiančios nuo nosies landos iki lūpos raudonio.
    Gydymas
  • Vaikams su įgimtais lūpos nesuaugimais būtina speciali priežiūra ir nuolatinis medikų dėmesys nuo gimimo ir dažniausiai iki pilnametystės. Labai svarbus mažylio tėvų bei artimųjų ir gydytojų savitarpio supratimas ir abipusė pagalba. Vaiką gydo gydytojų komanda: bendrosios praktikos gydytojas, pediatras, ausų-nosies-gerklės gydytojas, ortodontas (dantų ir žandikaulių anomalijų gydytojas) , veido ir žandikaulių chirurgas, genetikas, logopedas, stomatologas, psichologas.
  • Izoliuoto lūpos nesuaugimo atveju 1-2 savaičių kūdikiui rekomenduojama rišti specialų elastinį tvarstį ar dėti nesuaugusios lūpytės kraštus suartinantį pleistrą. Atliekamas švelnus lūpytės masažas. Šios priemonės suartina nesuaugusios lūpos segmentus, palengvina kūdikio maitinimą ir gerina lūpos kraujotaką.
  • Lūpos nesuaugimas yra operuojamas mažyliui sulaukus 3 mėnesių. Atliekamos operacijos tikslas – pailginti ir susiūti lūpą. Jei yra alveolinės ataugos ar gomurio nesuaugimas, jie operuojami vėliau. Po operacijos vaikas pirmą parą maitinamas tik šaukšteliu, o nuo antros galima duoti žįsti krūtį. Jei vaikas maitinamas dirbtinai, tai šaukšteliu ar pro zondelį reikia maitinti pirmas 10 dienų. Kad vaikas žaisdamas neužsigautų operuotos lūpytės, pirmas 5-7 dienas rankytės pritvirtinamos prie specialių įtvarų. 1 savaitę lūpytė klijuojama specialiu pleistru, o nosytės landoje laikomas specialus laikiklis.
  • Jei reikia, 6 metų vaikams daroma lūpos korekcija (lūpos raudonio deformacijos, lūpos odos rando korekcijos) , o sulaukus 16-18 metų dar gali būti atliekama nosies koregavimo operacija. Po lūpos operacijos ortodontas koreguoja žandikaulių augimą ir dantų padėtį, logopedas vaiką moko taisyklingai kalbėti, o tėvus – kalbos korekcijos pratimų.
  • Patarimai
    Lūpos nesuaugimas trukdo žįsti, todėl naujagimį pirmomis dienomis reikėtų maitinti nutrauktu motinos pienu (pipete, šaukšteliu) , kiek vėliau reikia pratinti žįsti krūtį – smarkiau prispaudus prie krūtinės ar pirštais suspaudus lūpos plyšį. Kartais galima naudoti specialius čiulptukus. Patariama maitinti pusiau stačią. Kūdikį prieš operaciją reikia saugoti nuo peršalimo ligų, gerai maitinti, kad priaugtų reikiamo svorio. Ypač naudingas natūralus maitinimas motinos pienu.
    Profilaktika
  • Vengti žalingų veiksnių, kurie gali paveikti embriono vystymąsi nėštumo metu.
  • Vartoti vitaminų su mineralais ir folinę rūgštį ankstyvo nėštumo periodu.