Kokliušas (lot. pertussis) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai.
Ligos priežastys
Ligą sukelia kokliušo lazdelės, Bordetella pertussis. Užsikrečiama nuo sergančiojo kokliušu, ypač pirmąją ligos savaitę, arba nuo sveiko ligos sukėlėjo nešiotojo. Ligonis gali būti pavojingas aplinkiniams 6 savaites nuo ligos pradžios, tačiau, išryškėjus tipiškiems spazminio kosulio požymiams, užkrėtimo galimybė mažėja. Gydant sergantįjį kokliušu antibiotikais, jau po 14 dienų rizikos užsikrėsti nebėra.
Kokliušo infekcija plinta oru. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, bakterijų su seilių lašeliais patenka į supančią aplinką, prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, čia dauginasi ir sukelia uždegimą. Jų išskirti toksinai su krauju ir audinių skysčiu išnešiojami po visą organizmą, pažeidžia nervų, kvėpavimo sistemas, sukelia smulkiųjų bronchų bei kvėpavimo raumenų spazmus (susitraukimą) .
Dažniausiai kokliušu serga vaikai iki 5 metų, kartais paaugliai ir suaugusieji. Ypač ši liga pavojinga naujagimiams.
Daugiausia sergančiųjų vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Simptomai
Ligos eiga
Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 2-14 dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas.
Vaikai pradeda kosėti, truputį sloguoja, kartais pakyla neaukšta temperatūra. Kosulys vis stiprėja, ypač vargina naktimis.
Nuo ligos pradžios praėjus 1-2 savaitėms prasideda spazminiai kosulio priepuoliai: vaikas ima kosėti, tarpais negali įkvėpti, dūsta, jo veidas parausta, pamėlsta. Tada jam pavyksta įkvėpti oro – pasigirsta gilus, grubus įkvėpimas, kuris vadinamas reprizu. Dažniausiai netrukus prasideda kitas kosulio priepuolis. Po jo vaikas atkosti skaidrių ir tąsių gleivių, neretai ašaroja, teka seilės, gali vemti. Dėl sutrūkusių kraujagyslių parausta akių gleivinė. Kosint iškišto liežuvio pasaitėlis trinasi į apatinius dantis – gali susidaryti opelė. Per parą būna 5-25 kosulio priepuoliai, per kiekvieną iš jų po 2-3 reprizus. Spazminio kosulio stadija trunka 4-6 savaites.
Vaikai pradeda kosėti, truputį sloguoja, kartais pakyla neaukšta temperatūra. Kosulys vis stiprėja, ypač vargina naktimis.
Nuo ligos pradžios praėjus 1-2 savaitėms prasideda spazminiai kosulio priepuoliai: vaikas ima kosėti, tarpais negali įkvėpti, dūsta, jo veidas parausta, pamėlsta. Tada jam pavyksta įkvėpti oro – pasigirsta gilus, grubus įkvėpimas, kuris vadinamas reprizu. Dažniausiai netrukus prasideda kitas kosulio priepuolis. Po jo vaikas atkosti skaidrių ir tąsių gleivių, neretai ašaroja, teka seilės, gali vemti. Dėl sutrūkusių kraujagyslių parausta akių gleivinė. Kosint iškišto liežuvio pasaitėlis trinasi į apatinius dantis – gali susidaryti opelė. Per parą būna 5-25 kosulio priepuoliai, per kiekvieną iš jų po 2-3 reprizus. Spazminio kosulio stadija trunka 4-6 savaites.
Sunkiai serga kūdikiai, ypač naujagimiai. Sutrinka vaiko miegas, mažėja svoris. Ligos eiga klastinga, nes mažylis nekosti, tačiau jį gali ištikti labai pavojingi kvėpavimo sutrikimai, trunkantys iki 15 sekundžių ir ilgiau. Dėl jų galvos smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi, todėl kūdikis gali numirti.
Sveikstant kosulio priepuoliai retėja. Vaikas kosti tik esant fizinei įtampai arba iš įpročio. Iki visiško pasveikimo prireikia dar 2-3 mėnesių.
Vieną kartą persirgus kokliušu, daugiau jis nebepasikartoja.
Komplikacijos
Dėl deguonies trūkumo smegenyse gali išsivystyti posthipoksinė encefalopatija – sunki galvos smegenų liga, dėl kurios ateityje gali sutrikti vaiko psichoemocinis vystymasis. Kitos komplikacijos: plaučių, vidurinės ausies uždegimai, traukuliai, kraujo išsiliejimas į smegenis. Tuomet reikalingas stacionarinis gydymas. Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi, kūdikis gali mirti.
Tyrimai
Atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriam būdingas leukocitų ir limfocitų kiekio padidėjimas, eritrocitų nusėdimo greitis normalus. Su tamponu imamas pasėlis iš nosiaryklės ir ieškoma kokliušo sukėlėjų.
Gydymas
Patarimai
Profilaktika
