Lėtinis glomerulonefritas – tai lėtinis inkstų kamuolių uždegimas, kuris ilgainiui tampa inkstų kamuolėlių ir kanalėlių žuvimo, lėtinio inksto funkcijos nepakankamumo išsivystymo priežastimi.
Ligos priežastys
Lėtiniu glomerulonefritu gali sirgti tiek vaikai, tiek suaugę. Daugeliu atveju lėtinio glomerulonefrito priežastis taip ir lieka nežinoma.
Inkstų kamuolėliuose atsideda tam tikros medžiagos (imuniniai kompleksai) arba įvairios kraujo ląstelės išskiria tam tikras medžiagas (citokinus) , kurios pažeidžia normalią kamuolėlių struktūrą – jie tampa pralaidūs baltymams.
Inkstų kamuolėlius, kaip ir daugelį kitų organų (oda, širdis, plaučiai, nervai) , pažeidžia tokios ligos, kaip sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, Vegenerio granuliomatozė. Ūmus glomerulonefritas pereiti į lėtinį glomerulonefritą.
Infekcijos ir medikamentų vartojimas taip pat gali būti lėtinio glomerulonefrito priežastimi.
Yra labai įvairių glomerulonefritų formų, kurių ir eiga, ir gydymas skiriasi. Glomerulonefrito forma nustatoma inkstų biopsijos pagalba.
Inkstų kamuolėliuose atsideda tam tikros medžiagos (imuniniai kompleksai) arba įvairios kraujo ląstelės išskiria tam tikras medžiagas (citokinus) , kurios pažeidžia normalią kamuolėlių struktūrą – jie tampa pralaidūs baltymams.
Inkstų kamuolėlius, kaip ir daugelį kitų organų (oda, širdis, plaučiai, nervai) , pažeidžia tokios ligos, kaip sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, Vegenerio granuliomatozė. Ūmus glomerulonefritas pereiti į lėtinį glomerulonefritą.
Infekcijos ir medikamentų vartojimas taip pat gali būti lėtinio glomerulonefrito priežastimi.
Yra labai įvairių glomerulonefritų formų, kurių ir eiga, ir gydymas skiriasi. Glomerulonefrito forma nustatoma inkstų biopsijos pagalba.
Simptomai
Ligos eiga
Dažnai jokių simptomų nebūna. Profilaktinio tyrimo metu randami pakitimai šlapime, tokie kaip padidėjęs baltymo kiekis (proteinurija) , eritrocitai (eritrociturija) , patologiniai cilindrai. Kartais ligoniai patys pastebi raudoną šlapimą (rudai raudonos ar kavos spalvos) . Ligoniams gali būti padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, veido, kojų tinimai. Skausmų juosmenyje lėtinio glomerulonefrito metu nebūna. Tiriant sonoskopu randami sumažėję inkstai, nors tai jau vėlyvas ligos požymis. Kartais ligoniai patenka į gydytojo akiratį tik tada, kai jau yra ryškus inkstų funkcijos nepakankamumas ir tenka pradėti dializes.
Dažniausiai lėtinis glomerulonefritas progresuoja labai lėtai. Eilę metų ligonis nieko nejaučia. Gali praeiti 15-20 metų, kol išsivystys inkstų funkcijos nepakankamumas. Tačiau yra glomerulonefritų formų, kurių eiga labai agresyvi, negydant net per kelis mėnesius išsivysto lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas.
Dažniausiai lėtinis glomerulonefritas progresuoja labai lėtai. Eilę metų ligonis nieko nejaučia. Gali praeiti 15-20 metų, kol išsivystys inkstų funkcijos nepakankamumas. Tačiau yra glomerulonefritų formų, kurių eiga labai agresyvi, negydant net per kelis mėnesius išsivysto lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas.
Komplikacijos
Lėtinio glomerulonefrito metu, naudojant inkstus toksiškai veikiančius medikamentus, operacijos metu, atliekant rentgeno kontrastinius tyrimus jau esant inkstų funkcijos nepakankamumui, gali komplikuotis ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu, kuris, pašalinus sukėlusią priežastį, atsistato. Lėtinis glomerulonefritas per tam tikrą laiko tarpą (dažniausiai po 10 metų) pasireiškia lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu.
Esant ženkliai proteinurijai, dažnos trombozės, infekcinės komplikacijos dėl imuniteto nepakankamumo, greičiau vystosi aterosklerozė, nes kraujyje labai padaugėja cholesterolio.
Esant ženkliai proteinurijai, dažnos trombozės, infekcinės komplikacijos dėl imuniteto nepakankamumo, greičiau vystosi aterosklerozė, nes kraujyje labai padaugėja cholesterolio.
Tyrimai
Atliekamas šlapimo tyrimas, kuriame randamas padidėjęs baltymo kiekis, eritrocitai, gali būti cilindrų. Esant inkstų funkcijos nepakankamumui, kraujyje padidėja kreatinino, šlapalo koncentracija, vėlyvose stadijose – kalio, fosforo.
Tiksli diagnozė nustatoma atlikus inkstų biopsiją, kai plona adata paimamas inksto audinio gabalėlis ir ištiriamas su mikroskopu. Šio tyrimo dėka nustatoma ne tik liga, bet ir parenkamas tinkamas gydymas.
Tiksli diagnozė nustatoma atlikus inkstų biopsiją, kai plona adata paimamas inksto audinio gabalėlis ir ištiriamas su mikroskopu. Šio tyrimo dėka nustatoma ne tik liga, bet ir parenkamas tinkamas gydymas.
Gydymas
Svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją, kad būtų laiku pradėtas reikiamas gydymas ir sustabdytas ar sulėtintas ligos progresavimas.
Lėtinio glomerulonefrito metu labai svarbu dieta. Reikia riboti valgomąją druską, esant inkstų funkcijos nepakankamumui tenka riboti ir baltymus. Sergantiems lėtiniu glomerulonefritu reikėtų naudoti žuvų taukus.
Svarbu, kad ligoniams, sergantiems lėtiniu glomerulonefritu, būtų išlaikytas normalus arterinis kraujo spaudimas – 120/ 75 mm Hg. Tam skiriami diuretikai (indapamidas, hidrochlortiazidas, furozemidas, torazemidas) , angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (enalaprilis, fozinoprilis, ramiprilis) , kalcio kanalų blokatoriai (lacidipinas, amlodipinas, nitrendipinas, diltiazemas) , beta receptorių blokatoriai (atenololis, metaprololis, lobetololis, nebivololis) , centrinio veikimo medikamentai (moksonidinas) , alfa receptorių blokatoriai (doksazosinas) .
Tinimų mažinimui skiriami diuretikai.
Gali tekti skirti cholesterolį kraujyje mažinančius medikamentus, tokius kaip atorvastatinas, pravastatinas, simvastatinas.
Esant didelei trombozių rizikai, skiriami netiesioginio veikimo antikoaguliantai (varfarinas) .
Priklausomai nuo glomerulonefrito formos, gali būti skiriami imuninę sistemą slopinantys medikamentai, tokie kaip ciklofosfamidas, prednizolonas, ciklosporinas A. Ligonius, gydomus šiais medikamentais, būtina stebėti, kadangi galimos grėsmingos ir pačio gydymo komplikacijos. Tai dažnos infekcijos, kraujavimai iš virškinamojo trakto. Ilgai skiriant šiuos medikamentus galimas nevaisingumas, leukozių, kitų navikų išsivystymas.
Pasiekus terminalinę inkstų funkcijos nepakankamumo stadiją, pradedamos dializės.
Lėtinio glomerulonefrito metu labai svarbu dieta. Reikia riboti valgomąją druską, esant inkstų funkcijos nepakankamumui tenka riboti ir baltymus. Sergantiems lėtiniu glomerulonefritu reikėtų naudoti žuvų taukus.
Svarbu, kad ligoniams, sergantiems lėtiniu glomerulonefritu, būtų išlaikytas normalus arterinis kraujo spaudimas – 120/ 75 mm Hg. Tam skiriami diuretikai (indapamidas, hidrochlortiazidas, furozemidas, torazemidas) , angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (enalaprilis, fozinoprilis, ramiprilis) , kalcio kanalų blokatoriai (lacidipinas, amlodipinas, nitrendipinas, diltiazemas) , beta receptorių blokatoriai (atenololis, metaprololis, lobetololis, nebivololis) , centrinio veikimo medikamentai (moksonidinas) , alfa receptorių blokatoriai (doksazosinas) .
Tinimų mažinimui skiriami diuretikai.
Gali tekti skirti cholesterolį kraujyje mažinančius medikamentus, tokius kaip atorvastatinas, pravastatinas, simvastatinas.
Esant didelei trombozių rizikai, skiriami netiesioginio veikimo antikoaguliantai (varfarinas) .
Priklausomai nuo glomerulonefrito formos, gali būti skiriami imuninę sistemą slopinantys medikamentai, tokie kaip ciklofosfamidas, prednizolonas, ciklosporinas A. Ligonius, gydomus šiais medikamentais, būtina stebėti, kadangi galimos grėsmingos ir pačio gydymo komplikacijos. Tai dažnos infekcijos, kraujavimai iš virškinamojo trakto. Ilgai skiriant šiuos medikamentus galimas nevaisingumas, leukozių, kitų navikų išsivystymas.
Pasiekus terminalinę inkstų funkcijos nepakankamumo stadiją, pradedamos dializės.
Patarimai
Svarbu vengti inkstus toksiškai veikiančių medikamentų, peršalimų. Laikytis gydytojo rekomendacijų, gerti reikalingus medikamentus, nes ligos pradžioje esant gerai savijautai, dažnai nesinori, trūksta motyvacijos vaistų gėrimui.
Profilaktika