Vulvitas – tai moters išorinių lytinių organų uždegimas. Anatomiškai išoriniams lytiniams organams priklauso gakta, didžiosios ir mažosios lytinės lūpos, varputė, makšties prieangis su liaukomis ir mergystės plėvė. Ligos priežastys Vulvitu dažniausiai serga mergaitės iki lytinės brandos ir moterys menopauzės laikotarpiu, kuomet kinta lytinių hormonų pusiausvyra organizme. Vulvitą gali sukelti asmens higienos taisyklių pažeidimas (ypač mėnesinių metu) , įvairios išorinių lytinių organų traumos, kai į pažeistus audinius patenka infekcijos sukėlėjai – stafilokokai, streptokokai, žarninės lazdelės (Escherichia coli) , virusai (Herpes) , trichomonos (Trichomonas vaginalis) , grybeliai ir kt. Infekcijai lengviau prasiskverbti į išorinių lytinių organų audinius, kai: šie yra sudirginti; sergant pūlingomis odos ligomis, furunkulioze, kirmėlinėmis žarnyno ligomis (ypač spalinėmis, kurios…

Gimdos gleivinės hiperplazija – tai gimdos gleivinės išvešėjimas dėl sutrikusios lytinių liaukų funkcijos. Kai kurios jos rūšys laikomos priešvėžine būkle ir gali pereiti į gimdos gleivinės vėžį. Ligos priežastys Gimdos gleivinės hiperplazija dažnesnė moterims, turinčioms šių rizikos vieksnių: vėliau prasidėjo pirmosios mėnesinės ir menopauzė; vėlai pradėjo lytinį gyvenimą arba visai lytiškai nesantykiavo; nebuvo nėščios; neišnešiodavo arba nutraukdavo nėštumą; gimdė tiktai vieną kartą; ilgai vartojo grynų estrogenų preparatus; serga dideliu nutukimu ar arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, policistinių kiaušidžių sindromu, gerybiniais gimdos navikais (miomomis) , estrogenus produkuojančiais kiaušidžių navikais, storosios žarnos vėžiu. Gimdos gleivinės hiperplazija gali sirgti tiek jaunos vaisingo amžiaus, tiek pagyvenusios moterys, klimakteriniu laikotarpiu. Pagrindinė šios būklės priežastis – padidėjęs…

Abortu, arba persileidimu, vadinamas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės, kai vaisius užgimsta negyvybingas, mažesnis kaip 25 cm ir sveria mažiau kaip 500 g. Visi naujagimiai, kurie užgimę patys įkvepia, jiems plaka širdis ar pulsuoja virkštelė, nesvarbu kiek sveria ir kokio ūgio, yra slaugytini. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių – vėlyvuoju. Jis gali būti savaiminis ir dirbtinis, legalus ir nelegalus. Savaiminis abortas – tai toks nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta prieš moters norą. Dirbtinis abortas – tai dirbtinis nėštumo nutraukimas moteriai pageidaujant (iki 12 nėštumo savaitės) , atliekamas gydytojo akušerio-ginekologo medicinos įstaigoje. Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas ir vėliau, tačiau tai daroma tik pagal…

Normalus mėnesinių ciklas yra vidutiniškai apie 28 dienas. Per tą laiką subrandinama kiaušialąstė ir, apvaisinimui neįvykus, pašalinama iš organizmo. Tai reguliariai kartojasi nuo lytinio brendimo pradžios iki klimakterinio periodo. Kraujavimo acikliškumai, per gausus ar per menkas kraujavimas, skausmai menstruacijų metu, rodo ciklą esant sutrikusį. Ligos priežastys Reguliuojant mėnesinių ciklą dalyvauja daug hormonų. Svarbiausias vaidmuo tenka lytiniams hormonams – estrogenams ir progesteronui, kuriuos gamina kiaušidės. Kiekvieno mėnesinių ciklo pradinėje fazėje didėja estrogenų gamyba. Tuo metu auga ir vystosi kiaušialąstė. Estrogenai skatina vešėti gimdos gleivinę ir pasiruošti priimti apvaisintą kiaušialąstę. Antroje ciklo fazėje kiaušidės pradeda gaminti kitą hormoną – progesteroną, kuris galutinai paruošia gimdos gleivinę priimti gemalą. Jei apvaisinimas neįvyksta, gimdos gleivinė…

Negimdinis nėštumas – tai nėštumas, kuris vystosi ne gimdos ertmėje. Apvaisintas kiaušinėlis dėl tam tikrų priežasčių negali pakliūti į gimdos ertmę, todėl implantuojasi ir vystosi kitose vietose: kiaušintakyje, pilvo ertmėje, kiaušidėje, rudimentiniame gimdos rage. dažniau jis būna jaunoms 20-35 metų moterims. Ligos priežastys Dažniausia negimdinio nėštumo priežastis – uždegiminiai kiaušintakių pakitimai. Dėl buvusių uždegimų susiaurėja kiaušintakio spindis, susidaro sąaugų, kaiušintakis persilenkia, todėl apvaisintas kiaušinėlis dėl mechaninių kliūčių negali slinkti toliau į gimdą ir implantuojasi kiaušintakyje. Negimdinio nėštumo priežastis gali būti pakitusi kiaušidžių funkcija, esant sveikiems kiaušintakiams; tuomet sutrinka cikliškas lytinių hormonų išsiskyrimas, todėl būna nepakankamas kiaušintakių sienelių tonusas, dirglumas, motorika, pasikeičia kiaušintakio gleivinės sekreto ypatybės. Dažnai negimdinis nėštumas būna infantiliškoms…

Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas – tai vaisiaus vandenų pūslės plyšimas ir gemalinių vandenų nutekėjimas dar neprasidėjus gimdymo veiklai ir nesant reguliarių sąrėmių. Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas kaip nėštumo komplikacija pasitaiko 0,7-2,1 proc. nėščiųjų ir sudaro 24-43 proc. visų priešlaikinio gimdymo priežasčių. Ligos priežastys Priežastys gali būti labai įvairios. Svarbiausia priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo priežastimi laikoma šlapimo ir lytinių organų infekcija – β hemoliziniai A ir B grupių streptokokai, virusai, gonokokai, Chlamydia trachomatis, Mycoplazma hominis, Ureaplazma urealyticum, Gardnerella vaginalis, Candida grybelis. Pastebėta, kad tuomet, kai nėščiosios maisto racione trūksta folinės rūgšties, cinko, vario ir vitamino C, blogiau formuojasi vaisiaus vandenų pūslės dangalų jungiamasis audinys, jį sudarančios kolageno skaidulos būna silpnesnės, blogesnės…

Mažakraujystė arba anemija – tai tokia patologinė būklė, kuriai būdingas hemoglobino kiekio sumažėjimas kraujyje. Nėščiųjų anemija – tai savita anemijos forma, kuri išsivysto nėščiosioms dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Ja serga 35-50 proc. visų nėščiųjų (besivystančiose šalyse – iki 80 proc., Pietų Azijoje ir Afrikoje – 63 proc., Lotynų Amerikoje – 30 proc., Europoje – 14 proc., Lietuvoje – 20-30 proc. visų nėščiųjų) . Ligos priežastys Nėščiųjų anemijos atsiradimas siejamas padidėjusiu geležies ir folinės rūgšties poreikiu nėštumo metu. Geležies stokos mažakraujystė sudaro apie 80-90 proc. visų nėščiųjų anemijų. Jai prasidėti reikšmės turi šie veiksniai: nepakankamas geležies kiekis maiste (kai nėščioji nevalgo mėsos) ; sutrikęs geležies įsisavinimas žarnyne dėl…

Kondilomos – tai karpučių pavidalo išaugos, atsiradusios ant išorinių lytinių organų. Ligos priežastys Kondilomos yra viena iš dažniausių lytiniu keliu plintančių ligų. Pagrindinė kondilomų atsiradimo priežastis yra infekcija. Daugelį metų buvo manoma, jog kondilomos yra lytiniu keliu plintančios venerinės ligos gonorėjos padarinys. Pastaruoju metu tai paneigta ir tiksliai nustatyta, jog kondilomų atsiradimą sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV) , kurių žinoma apie 70 tipų. Nustatyta, kad 10-30 proc. visų seksualiai aktyvių suaugusiųjų yra apsikrėtę ŽPV. Vyrų ir moterų, apsikrėtusių šiuo virusu, santykis yra panašus. Užsikrečiama tik lytiniu keliu. Kondilomų atsiradimą skatina įvairūs dirgikliai: gausios pūlingos ar kitokio pobūdžio uždegiminės išskyros iš šlaplės, gimdos kaklelio, makšties; užsikrėtimo galimybė padidėja, jei išorinių lytinių…