Endometritas – tai gimdos gleivinės uždegimas. Ligos priežastys Ligą sukelia stafilokokai, streptokokai, žarninės lazdelės (Escherichia coli) , gonokokai (Neisseria gonorrhoeae) , virusai, Candida grybeliai, pirmuonys – trichomonos (Trichomonas vaginalis) , mikoplazmos, chlamidijos (Chlamydia trachomatis) . Infekcija gali būti mišri. Endometritas gali prasidėti po aborto, instrumentinio gimdos ertmės išgrandymo diagnostiniu ar gydomuoju tikslu dėl kraujavimo, po savaiminio persileidimo, po histerosalpingografijos ir kitų intervencijų į gimdos ertmę, jei nesilaikoma sterilumo taisyklių; taip pat po infekuoto gimdymo (nėščiajai ar gimdyvei sergant chorionamnionitu – vaisiaus vandenų pūslės dangalų uždegimu) . Kartais endometritą sukelia mechaninės kontraceptinės priemonės, pavyzdžiui, gimdinė spiralė, įvesta į gimdą neprisilaikant aseptikos taisyklių ir būtinų reikalavimų šiai procedūrai atlikti (neišgydžius kolpito, endocervicito)…

Mastitas – tai mikrobų sukeltas ūminis infekcinis pieno liaukos uždegimas. Ligos priežastys Visą nėštumo laikotarpį, kol moteris nešioja vaisių, krūtys ruošiasi maitinimui: jos šiek tiek paburksta, padidėja, nėštumo pabaigoje prieš gimdymą iš spenelių išsiskiria nedaug krekenų. Pirmąsias tris paras po gimdymo išsiskiria priešpienis – tai tirštas, žalsvai gelsvas, lipnus skystis. Dažnai dedant naujagimį prie krūties ir duodant čiulpti, po 2-3 dienų priešpienis virsta pienu. Jeigu naujagimis retai dedamas prie krūties, neteisingai apžioja spenelį, jeigu speneliai plokšti ar įtraukti, – jam sunku iščiulpti visą pieną, todėl dalis pieno lieka susitvenkusio pieno liaukos latakėliuose. Susidaro pieno stazė (laktostazė) . Tinkamai gydant ir pašalinus laktostazę, mastito galima išvengti. Svarbiausia mastito priežastis – tai…

Endometriozė – tai liga, kuria susergama, kai panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Tai antra pagal dažnį ginekologinė patologija. Endometrioze serga apie 10% vaisingo amžiaus moterų (kai kurių šaltinių duomenimis net iki 40%) , dažniausiai liga pasireiškia sulaukus 30-40 m. amžiaus (rečiau serga jaunesnės negu 20 m. ir moterys postmenopauzės laikotarpiu) . 20-40% atvejų endometriozė diagnozuojama tiriant nevaisingumo priežastis. Ligos priežastys Tai nuo moteriškų lytinių hormonų priklausanti liga. Ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Vyrauja kelios teorijos, aiškinančios jos atsiradimą. Realiausia yra implantacinė teorija, kuri teigia, kad dėl įvairių priežasčių per mėnesines dalis atsisluoksniuojančios gimdos gleivinės ląstelių iš gimdos ertmės su krauju pro kiaušintakius patenka…

Kiaušidės cistoma – tai naujai atsiradęs atskiras priedinis darinys kiaušidėje, priskiriamas navikams, negaminantis hormonų, greit augantis, nelygaus paviršiaus, sudarytas iš vienos ar kelių kamerų, užpildytų skysčiu, bei apsuptas storo dangalo, sudaryto iš vešinčio jungiamojo audinio ir išsiraizgusių smulkių kraujagyslių. Cistoma paprastai turi anatominę kojytę, prie kurios ji yra „prikabinta” ir kuri gali apsisukti. Anatominė cistomos kojytė būna įvairaus ilgio ir pločio; ją sudaro kiaušidės raiščiai, kiaušintakio pasaitėlis ir kraujagyslės – arterijos ir venos, maitinančios tiek tos pusės kiaušidę, tiek pačią cistomą. Kiaušidžių cistomos būna gerybinės, piktybinės ir paribinės (mažo piktybiškumo, nelinkusios progresuoti ir metastazuoti, bet turinčios piktybinių pokyčių) . Visos kiaušidžių cistos ir cistomos vadinamos bendru vardu – kiaušidžių cistiniais…

Šeima laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per 2 metus nepastoja. 10-20% visų šeimų yra nevaisingos. 50% atvejų nevaisingos yra moterys, 40% – vyrai, 10% abu sutuoktiniai. Absoliutus nevaisingumas – kai nesusiformavusios kiaušidės, gimda ir makštis, kiaušidėse nėra lytinių ląstelių arba lytiniai organai pašalinti operaciniu būdu. Reliatyvus nevaisingumas – tai sumažėjusi galimybė pastoti ir gydant šis nevaisingumas gali būti likviduotas. Ligos priežastys Moterų nevaisingumo priežastys yra įvairios. Pagal priežastį skiriamos šios nevaisingumo formos: kiaušintakinis (60%) ; endokrininis (30%) ; imuninis (5%) ; dėl anatominių lytinių organų pakitimų (5%) . Kiaušintakinis nevaisingumas atsiranda po vidinių lytinių organų uždegimų –kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti, dėl susidariusių…

Kiaušidės cista – tai naujai atsiradęs patologinis darinys kiaušidėje, kai natūralioje kiaušidės ertmėje susikaupia sekretas. Cistos panašios į įvairaus dydžio „balionėlį”, apsuptą lygiu plonu dangalu ir užpildytą įvairios spalvos, skaidrumo, tirštumo, konsistencijos ir sudėties skysčiu. Cistos gali būti tiek vienoje kiaušidėje, tiek abiejose kiaušidėse vienu metu, pavienės arba daugybinės. Dažniausiai kiaušidžių cistos yra gerybinės ir funkcinės, t.y. atsiranda dėl kiaušidžių veiklos sutrikimo ir po tam tikro laiko pačios savaime, be jokio gydymo, išnyksta, nepalikdamos žymės. Tai palyginti dažna moterų liga. Dažniausiai jos pasitaiko vaisingo amžiaus moterims ir būna gerybinės (sudaro net 30-40% visos vaisingo amžiaus moterų kiaušidžių patologijos ir apie 90% atvejų būna gerybinės) . Kiaušidžių cistos nebūdingos mergaitėms iki…

Trichomonozė yra dažniausiai lytiniu būdu plintanti infekcinė liga, kuri pasireiškia Ligos priežastys Ligą sukelia pirmuonis – makšties trichomona (lot. Trichomonas vaginalis) . Šie pirmuonys blogai išsilaiko išorinėje aplinkoje. Dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, užsikrėtimas per buitinį kontaktą – retas. Galimas naujagimio užsikrėtimas nuo sergančios gimdyvės gimdymo metu. Rizikos veiksniai yra atsitiktiniai lytiniai santykiai, barjerinių kontracepcijos priemonių nenaudojimas. Dažnai trichomonoze sergantys asmenys serga ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, pvz.: chlamidioze, gonorėja, mikoplazmine infekcija, Candida rūšies grybeliais ir kitomis. Simptomai Lytinių organų niežėjimas Skausmingas šlapinimasis Skausmingi lytiniai santykiai Žuvies kvapo išskyros iš lytinių takų Lytinių organų „deginimo” pojūtis Gausios putotos išskyros iš lytinių takų Ligos eiga Inkubacinis periodas yra nuo 3 iki…

Nėščiųjų vėmimas – tai nėštumo pradžios ir pirmosios nėštumo pusės patologinė būklė. Beveik pusei nėščiųjų pirmaisiais nėštumo mėnesiais pakinta skonio pojūtis, jas pykina, kartais iki vėmimo. Vėmimas nėščiąsias vargina neilgai – iki 12-16, rečiau – iki 20 nėštumo savaitės ir dažnai praeina be ypatingo gydymo. Dažniau serga pirmąkart nėščios moterys. Ligos priežastys Nėščiųjų vėmimas priklauso ankstyvosioms specifinėms nėščiųjų ligoms. Teorijų, aiškinančių ligos priežastis, yra labai daug, tačiau nei viena jų išsamiai nepaaiškina ir neatskleidžia tikrosios priežasties (toksinė, alerginė, hormoninė, imuninė, medžiagų apykaitos, endokrininė ir kt. teorijos) . Nėščiųjų vėmimas pasireiškia sutrikus vegetacinės nervų sistemos veiklai ir padidėjus hormono – žmogaus chorioninio gonadotropino – kiekiui nėštumo pradžioje. Šį hormoną gamina gemalą…

Daugiavaisiu nėštumu vadinamas toks nėštumas, kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių. Tokie nėštumai sudaro 0,7-1,6 proc. visų gimdymų. Dvynukai pasitaiko vienąkart iš 80, trynukai – vienąkart iš 6400, o ketvertukas – vienąkart iš 512000 gimdymų. Ligos priežastys Daugiavaisiam nėštumui įtakos turi paveldimumas. Dabar daugiavaisio nėštumo atvejų padaugėjo. Taip atsitiko todėl, kad gydant nevaisingumą, ovuliacija stimuliuojama vaistais, vienu metu kiaušidėse susiformuoja keli folikulai su kiaušialąstėmis, todėl apvaisinamos iškart kelios kiaušialąstės ir vystosi keli apvaisinti kiaušinėliai. Taip gali atsitikti ilgesnį laiką vartojus geriamąsias kontraceptines tabletes ir bandant pastoti jau pirmą mėnesį nutraukus jų vartojimą. Daugiavaisis nėštumas gali būti po dirbtinio apvaisinimo, kai mėgintuvėlyje apvaisinus kiaušialąstes į gimdą įsodinami 2-3-4 gemalai…

Gimdos iškritimas – tai moters lytinių ir greta esančių mažojo dubens organų anatominės padėties pakitimai, dėl kurių pro lytinį plyšį išeina nusileidusios žemyn gimdos dalis arba ji visa. Jeigu pro lytinį plyšį išeina tiktai gimdos kaklelis, tokia patologija vadinama daliniu gimdos iškritimu. Jeigu pro lytinį plyšį išeina gimdos kaklelis ir gimdos kūnas, tokia patologija vadinama visišku gimdos iškritimu. Ligos priežastys Lytinių organų nusileidimas ir iškritimas skirstomas į tris grupes: negimdžiusių, gimdžiusių ir senyvų moterų. Šios patologijos priežastys gali būti įvairios: gilus tarpvietės plyšimas gimdant; nugaros smegenų ligos, pažeidžiančios tarpvietės raumenų inervaciją; mažojo dubens organų navikai; uždegiminės sąaugos; sunkus fizinis darbas. Gimdos iškritimas dažniausiai nustatomas senyvo amžiaus, daug kartų gimdžiusioms moterims.…