Priešlaikinis gimdymas – tai gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos. Esant savalaikiam gimdymui, normali nėštumo trukmė yra 40 nėštumo savaičių (arba 280 dienų) . Įvykus priešlaikiniam gimdymui, nėštumo trukmė yra 154-259 dienos. Naujagimis gimsta neišnešiotas, nebrandus, mažos kūno masės (500-2500 g svorio) , mažo ūgio (25-47 cm) . Dažnai prieš laiką gimusius naujagimius tenka reanimuoti. Tai atliekama visais atvejais, jei naujagimiui sutrikęs nors vienas iš keleto gyvybingumo kriterijų (širdies veikla, kvėpavimo judesiai, raumenų veikla ar virkštelės pulsacija) . 1 iš 20 gimdymų yra priešlaikinis. 2 iš 3 naujagimių, mirusių perinataliniu laikotarpiu, yra gimę prieš laiką. 2/3 viso perinatalinio mirtingumo…

Policistinių kiaušidžių sindromas (arba Šteino-Leventalio sindromas) – tai toks hormonų pusiausvyros sutrikimas moters organizme, kuriam būdingi 5 klasikiniai požymiai: padidėjusios abi kiaušidės; nutukimas; vyriško tipo kūno plaukuotumas; sutrikęs mėnesinių ciklas; nevaisingumas. Ligos priežastys Įvairių autorių duomenimis, šis sindromas sudaro 1,4-2,8 proc. visų ginekologinių ligų. Dažniau serga jaunos, 20-30 metų moterys. Šį sindromą pirmieji aprašė amerikiečiai Irving F. Stein ir Michael L. Leventhal 1935 m., tyrinėdami 7 pacientes, besiskundžiančias mėnesinių ciklo sutrikimu, hirsutizmu, padidėjusiomis policistinėmis kiaušidėmis; 4 iš jų buvo nutukimas. Minėti autoriai pastebėjo, kad po operacijos, kurios metu buvo pašalinta nuo ½ iki ¾ kiekvienos kiaušidės, visoms pacientėms vėl atsirado reguliarios mėnesinės, o 2 iš jų pastojo. Taip tapo žinomas…

Priešlaikinis placentos atsiskyrimas – tai placentos atšokimas nuo vidinės gimdos sienelės nėštumo metu ir gimdymo metu dar nespėjus gimti vaisiui. Normaliai placenta nuo vidinės gimdos sienos atsiskiria gimdymo pabaigoje, po to, kai gimsta vaisius ir susitraukia ištuštėjusi gimda. Ligos priežastys Priešlaikinio normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimo priežastys yra netiesioginės ir tiesioginės. Netiesioginė priežastis yra pažeistos nėščiosios organizmo kraujagyslės. Tai sukelia visos ligos, dėl kurių kraujagyslės pasidaro trapios, padidėja jų sienelių pralaidumas (nėščiųjų hipertenzija, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos padidėjimas, vitamino C ir folinės rūgšties stoka, autoimuninės jungiamojo audinio ligos ir kitos) . Įtakos turi gimdos ir placentos pokyčiai (gimdos gleivinės uždegimas, gimdos miomos) , užsitęsęs nėštumas, gimdos…

Serologinis konfliktas (Rh imunizacija) – tai toks reiškinys, kai motinos raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai neturi Rh antigeno, ir jos organizme gaminasi antikūnai, naikinantys gimdoje esančio vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh antigeną. Ligos priežastys Pagrindinė serologinio konflikto priežastis yra motinos ir vaisiaus eritrocitų rezus faktoriaus netapatumas: motinos eritrocitai neturi Rh antigeno, todėl motinos kraujo grupė yra Rh (-) ; vaisiaus eritrocitai turi Rh antigeną, todėl vaisiaus kraujo grupė yra Rh (+) . Statistikos duomenimis, 10-13 proc. santuokų vyro kraujas yra Rh (+) , o moters – Rh (-) . Tačiau Rh imunizacija ir nėštumo komplikacijos konstatuojamos tik 0,7 proc. šių šeimų. Priežastys, kodėl ne visada įvyksta serologinis konfliktas, gali būti tokios: vaisiaus…

Pienligė (kitaip vadinama išorinių moters lytinių organų (vulvos) ar makšties kandidoze) – tai išorinių moters lytinių organų ar makšties gleivinės grybelinis uždegimas (lot. candidus – blizgantis) . Tai labai dažna grybelinė infekcija. Kaip teigia statistika, maždaug 75% moterų bent kartą gyvenime yra sirgusios šia liga. Apie 5% visų moterų pienligė kartojasi. Ligos priežastys Moterims išorinių lytinių organų ir makšties kandidozę, arba populiariai vadinamą pienligę, sukelia baltasis balkšvagrybis (Candida albicans grybelis) . Šis mikroorganizmas yra plačiai paplitęs aplinkoje. Neretai jo randama maiste ir dirvožemyje. Jis aptinkamas daugumos sveikų žmonių kvėpavimo takuose, žarnyne, ant odos, taip pat tūno apie 20% sveikų moterų makštyje. Dažniausiai grybelis nesukelia jokių problemų. Kartais dėl tam tikrų…

Dažniausi gimdymo takų sužalojimai yra gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Gerokai rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos – fistulės. Ligos priežastys Gimdymo takų sužalojimų priežastys yra įvairios: anatominės gimdymo takų ypatybės (pvz., aukšta tarpvietė, siaura makštis, siauras kaulinis dubuo su pakitusiu gaktikaulių kampu, nevisiškas lytinių organų subrendimas) ; funkcinės gimdymo takų savybės (stangrūs, kieti tarpvietės audiniai, sunkiai prasitempiantys gimdant, gimdymo takų randai) ; vaisiaus ypatybės (stambus vaisius, netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, sėdmeninė pirmeiga, nepakankama vaisiaus galvutės konfigūracija slenkant gimdymo takais dėl pernešiojimo, netinkama gimdymo priežiūra) ; greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi)…

Gimdos mioma – tai gerybinis lygiųjų gimdos raumenų navikas, kurio augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Nustatomas apie ketvirtadaliui ginekologinėmis ligomis sergančių moterų, kurios kreipiasi pas gydytoją. Dažniausiai serga 30-50 metų moterys. Ligos priežastys Didelės reikšmės miomoms atsirasti turi paveldėjimas ir imuniteto pokyčiai. Gimdos miomos atsiranda ir linkę augti tada, kai moters organizme yra sutrikusi lytinių hormonų pusiausvyra. Esant estrogenų pertekliui, androgenų bei progesterono trūkumui, pasireiškia gimdos hiperemija (geras aprūpinimas krauju, suaktyvėjus gimdos kraujotakai) , veša gimdos sienelių lygieji raumenys, išbujoja ir sustorėja gimdos gleivinė, pamažu nyksta kiaušidžių žievinis sluoksnis ir folikulai, kiaušidėse gali susidaryti cistų. Miomos mazgai susidaro iš jaunų gimdos sienelių lygiųjų raumeninių skaidulų. Dažniausiai miomos aptinkamos gimdos kūne, tačiau…

Užsitęsęs nėštumas – tai 42 savaites ir daugiau trunkantis nėštumas. Normaliai nėštumas trunka 40 savaičių. Ligos priežastys Pernešiojimo priežastys iki šiol nevisiškai aiškios. Svarbiausia priežastis – tai nepakankamas gimdos raumenų jaudrumas, todėl laiku neatsiranda sąrėmių ir neprasideda reguliari gimdymo veikla. Tam įtakos turi hormoniniai organizmo pokyčiai – progesterono, palaikančio nėštumą, perteklius ir estrogenų trūkumas. Pernešioti linkusios pirmąkart gimdančios ir vėliau lytiškai subrendusios vyresnio amžiaus moterys, taip pat nutukusios bei tos, kurioms anksčiau dėl hormonų disbalanso organizme būdavo mėnesinių ciklo sutrikimų. Simptomai Ilgiau nei 42 savaites užsitęsęs nėštumas Silpnesni, retesni vaisiaus judesiai Silpna gimdymo veikla Žalsvi vaisiaus vandenys Mažas vaisiaus vandenų kiekis Sausa,raukšlėta naujagimio oda Žalia naujagimio virkštelė Nėra balkšvo varškinio…

Klimaksas – tai moters gyvenimo tarpsnis tarp 45 ir 55 metų arba nuo vaisingo amžiaus pabaigos iki kiaušidžių hormoninės funkcijos išnykimo. Klimakso metu vyrauja lytinės sistemos organų senėjimo procesai. Klimaksas dar vadinamas perimenopauze. Perimenopauzė skirstoma į tris laikotarpius: premenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę. Premenopauzės laikotarpiu mėnesinės kartojasi reguliariai, tačiau pasitaiko jų sutrikimų, atsiranda lytinių hormonų kiekio bei jų santykio svyravimų, sutrinka normalus folikulų brendimas kiaušidėse menstruacinio ciklo metu, vis rečiau įvyksta ovuliacija ir vis rečiau susidaro geltonkūnis. Menopauzės laikotarpiu mėnesinės tampa nereguliarios, bet jos dažnesnės nei kas 12 mėnesių. Jeigu mėnesinių nebūna ilgiau kaip 12 mėnesių, vadinasi, prasidėjo postmenopauzės laikotarpis. Nustatyta paskutiniųjų moters gyvenime mėnesinių data kartais irgi vadinama menopauze. Ligos…

Premenstruacinis sindromas (PMS) – tai cikliškai pasireiškiančių simptomų kompleksas, kuris atsiranda antrojoje mėnesinių ciklo pusėje ir išnyksta mėnesinių pradžioje bei įtakoja moters darbą ir gyvenimo būdą. Nustatyta, kad apie 75% reprodukcinio amžiaus moterų jaučia šiuos simptomus, o 3-8% moterų prieš mėnesines atsiradę įtampa, nuotaikos svyravimai labai trukdo normaliam jų darbui ir bendravimui. Šią būseną Amerikos psichiatrų asociacija rekomenduoja vadinti premenstruaciniu disforiniu sindromu. Ligos priežastys Premenstruacinis sindromas yra psichologinės kilmės. Anksčiau buvo manyta, kad jis atsiranda sutrikus kiaušidžių hormonų ir apskritai hormonų pusiausvyrai organizme. Tačiau atliktose išsamiose studijose to nepavyko įrodyti. Šiuo metu manoma, kad ne hormonų disbalansas, o būtent normali kiaušidžių funkcija cikliškai veikia biocheminius pokyčius centrinėje nervų sistemoje ir…