Tai įgimtas gomurio ir alveolinės ataugos nesuaugimas. Kūdikis gimsta su anatominiu gomurio vientisumo defektu. Jis gali būti savarankiškas ar kartu su viršutinės lūpos nesuaugimu. Įgimti lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimai yra viena dažniausių įgimtų anomalijų. Mūsų šalyje su šia yda gimsta vienas iš 700-800 naujagimių. Dažniausiai apsigimimas pasitaiko berniukams (iki 70 proc.) . Ligos priežastys Gomurio nesuaugimo priežastys yra įvairios. Kai kurios jų yra nustatytos, kitos dar nežinomos. Lūpų, gomurio susiformavimui ypač svarbus pirmųjų dvylikos nėštumo savaičių periodas. Žmogaus veidas formuojasi vystantis, diferencijuojantis ir suaugant embrioninėms ataugoms ir žiauniniams lankams. Įvairūs žalingi faktoriai veikia šį procesą, todėl nesuauga abiejų pusių lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio užuomazgos. Moteriai nėštumo metu…

Tai galvos smegenų pažeidimas nėštumo, gimdymo metu arba iškart po gimimo, sutrikdantis vaiko judesių, laikysenos, psichikos, kalbos, klausos ir regos vystymąsi. Ligos priežastys Cerebrinio vaikų paralyžiaus priežastys įvairios. Jį gali sukelti: 1. Nėštumo metu vaisių veikiantys žalingi faktoriai, pažeidžiantys galvos smegenis: kai kurios motinos persirgtos infekcinės, širdies ir kraujagyslių, plaučių, vidaus sekrecijos liaukų ligos; vartotos cheminės medžiagos, kai kurie vaistai, alkoholis; nėščiųjų toksikozė; traumos. 2. Gimdymo traumos, laikinas kvėpavimo sustojimas ir deguonies stoka, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai gimstant. 3. Po gimimo įvykusios galvos smegenų traumos, apsinuodijimai kenksmingomis medžiagomis, infekcijos, kraujo ląsteles naikinanti gelta. 4. Kitos nežinomos priežastys. Veikiant šiems faktoriams, sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi, organizme gaminasi kenksmingos medžiagos žalojančios galvos…

Stenozuojantis laringitas (sinonimai: virusinis krupas, netikras (pseudo) krupas) – tai virusinės kilmės gerklų uždegimas, kurio metu dėl gerklų gleivinės paburkimo ir spazmo pasunkėja vaiko kvėpavimas, jis pradeda dusti. Ligos priežastys Dažniausia priežastis – paragripo virusai. Stenozuojantį laringitą gali sukelti ir adenovirusai, gripo virusai, kartais ir bakterijos (pvz., Haemophilus influenza) . Vaikų gerklų gleivinė turi daug kraujagyslių, todėl dėl uždegiminio proceso ji lengvai paburksta, sumažėja gerklų angos plotis, vaikas pradeda dažniau kvėpuoti. Dėl padažnėjusio kvėpavimo džiūsta gerklų gleivinė, dirginamos nervinės galūnėlės, gerklos pradeda spazmuoti, o tai dar labiau sumažina oro praėjimui skirtos angos plotį. Vaikas pradeda dusti. Simptomai Lojantis kosulys Karščiavimas Dusulys Sloga Apsunkintas kvėpavimas Prikimęs balsas Paraudusi nosiaryklės gleivinė Ligos…

Vėmimas – tai nevalingas suvalgyto maisto šalinimas iš skrandžio pro burną, veikiant sudėtingai koordinuotai nervų ir raumenų sistemai. Ligos priežastys Priežastys įvairių amžiaus grupių vaikams gali būti skirtingos. Maži vaikai (vyresni kaip 1 metų) ir vyresni vaikai gali vemti, kai: serga infekcinėmis ligomis (skarlatina, kokliušu, bronchitu) ; suserga maisto toksinėmis infekcijomis (apsinuodija maistu) , tokiu atveju dažnai vėmimas būna prieš atsirandant viduriavimui; suserga ūmiomis chirurginėmis pilvo ligomis (ūmiu apendicitu) ; suserga ūminiu skrandžio arba kasos uždegimu (pavalgius netinkamo maisto ar prarijus cheminių medžiagų) ; paūmėja buvęs lėtinis skrandžio uždegimas; suserga ūminiu kepenų uždegimu (ūminiu hepatitu) ; patiria sunkesnę galvos traumą; suserga ūminiu galvos smegenų ir/ar jų minkštųjų dangalų uždegimu (ūminiu…

Epiglotitas (antgerklio uždegimas) – tai ūmus bakterijų sukeltas antgerklio bei jį supančių audinių uždegimas, galintis sutrikdyti oro patekimą į kvėpavimo takus, esančius žemiau antgerklio. Ligos priežastys 80% atveju šią ligą sukelia bakterija, vadinama Haemophylus influenza, rečiau streptokokai ar stafilokokai. Vaikai paprastai užsikrečia oro-lašeliniu būdu (sergantys, kvėpuodami ar čiaudėdami, kosėdami, kartu su iškvėpiamu oru ir skysčio lašeliais, iškvepia ir bakterijas, o sveikas vaikas, jų įkvėpęs, gali užsikrėsti ir susirgti) . Dėl bakterijų sukelto uždegimo, antgerklis ir aplinkiniai audiniai paburksta, uždarydami įėjimą į kvėpavimo takus. Esant stipriam uždegimui, atsiradusios gleivės ir pūliai gali išprovokuoti gerklų raumenų susitraukimą (spazmą) , o tai dar labiau trukdo orui patekti į plaučius. Paprastai serga 2-7 metų…

Cistinė fibrozė – tai paveldima liga, kuriai būdingas daugelio organų sistemų pažeidimas dėl sutrikusios egzokrininių (išorinės sekrecijos) liaukų funkcijos. Egzokrininės liaukos – tai liaukos, kurios savo gaminamas medžiagas (sekretą) išskiria per latakus į odos arba ertmių bei organų gleivinės paviršių, pvz., prakaito, seilių, bronchų liaukos, kasa. Ligos priežastys Cistinė fibrozė – paveldima liga. Ji paveldima autosominiu-recesyviniu būdu. Tai reiškia, kad ligai pasireikšti reikalinga sąlyga – du pakitę genai (vienas gautas iš tėvo, kitas iš motinos) . Sergančio vaiko tėvai būna sveiki, tačiau turi po vieną pakitusį geną, kuriuos ir perdavė savo vaikui. Cistinės fibrozės genas yra gana plačiai paplitęs, ypač tarp baltosios rasės atstovų. Šios ligos genas yra 7 chromosomoje.…

Kriptorchizmas (gr. crypto – paslėptas, orchis – sėklidė) – tai būklė, kurios metu viena ar abi sėklidės nenusileidžia į kapšelį. Ligos priežastys Genetiškai vaisiaus lytis nulemiama apvaisinimo momentu. Lytiniai vaisiaus organai pradeda formuotis 4-ą embriono vystymosi savaitę. Sėklidžių užuomazgos susiformuoja juosmens srityje. Jų apatiniame poliuje susidaro jungiamojo audinio raištis, kuris baigiasi būsimo kapšelio srityje. Kai ilgėja besiformuojančio vaisiaus liemuo ir sąlygiškai trumpėja raištis, tempiamos sėklidės leidžiasi kirkšnies kanalu į kapšelį. Normaliai prieš gimstant kūdikiui, sėklidės nusileidžia į kapšelius. Sutrikus šiam procesui, jos gali likti pilvo ertmėje, kirkšnies kanale. Kadangi pilvo ertmėje ir kirkšnies kanale temperatūra aukštesnė nei kapšelyje, sėklidėse nesiformuoja spermatozoidai. Esanti kirkšnies kanale sėklidė gali būti traumuojama, ilgainiui ji…

Kiaulytė (epideminis parotitas) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai dažniausiai būdingas paausio seilių liaukos, rečiau kitų organizmo liaukų (seilių, pieno, kasos, kiaušidės, sėklidės) uždegimas, o kartais ir galvos smegenų dangalo pažeidimas. Ligos priežastys Ligą sukelia Paramixo parotidis virusai, priklausantys RNR virusų grupei. Užsikrečiama nuo sergančiojo kiaulyte, kuris pavojingas aplinkiniams kelios dienos iki susirgimo pradžios ir 7-9 dienas po pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo. Virusai dažniausiai apsigyvena liaukiniame audinyje, o ypač seilių liaukose, ir su mažais seilių lašeliais čiaudint ar kalbant patenka į orą. Užsikrėsti galima ir nuo nesergančio viruso nešiotojo, o taip pat liečiant ligonio daiktus, ant kurių nusėda lašeliai su virusais. Į žmogaus organizmą sukėlėjai patenka pro nosies, burnos gleivinę,…

Įgimtos medžiagų apykaitos ligos – tai ligos, kurių metu dėl įgimtų genų pakitimų sutrinka: tam tikrų cheminių medžiagų sąveika su kitomis organizme esančiomis medžiagomis; sudėtingų cheminių medžiagų gamyba ir virtimas kitomis medžiagomis, dėl kurių atsiranda būdingų organizmo funkcijų sutrikimų ir audinių struktūros pokyčių. Sutrikti gali angliavandenių, aminorūgščių, organinių rūgščių, mukopolisacharidų, lipidų (riebalų) , vitaminų, purinų ir pirimidinų, porfirinų ir kt. apykaita. Šiuo metu žinoma daugiau nei 1500 paveldimų medžiagų apykaitos ligų. Kai kurios iš jų ypač retos, kitos būdingos tam tikrų regionų gyventojams. Jos gali pasireikšti ir naujagimystėje, ir senatvėje, bet dažniausiai pasireiškia vaikams. Ligos priežastys Medžiagų apykaitos ligų priežastis – genų, esančių organizmo ląstelėse, struktūros pokyčiai (paveldėti arba naujai…

Sinonimai: Dauno liga, 21 chromosomos trisomijos sindromas. Šią ligą pirmasis aprašė anglų gydytojas Dž. L. Daunas (Down J. L.) 1866 metais. Tai būdingų organizmo požymių derinys, atsiradęs dėl įgimto chromosominio defekto – papildomos 21 chromosomos (žmogus vietoje dviejų 21 poros chromosomų turi tris chromosomas, o viso turi ne 46, o 47 chromosomas) . Ligos priežastys Pagrindinė priežastis – chromosomų skaičiaus pokyčiai tėvų (dažniausiai motinos) apvaisinimui skirtose ląstelėse. Rizika pagimdyti Dauno liga sergantį vaiką laipsniškai didėja sulaukus 35 metų, o sulaukus 44 metų, tokia rizika ypač didelė. Retesniais atvejais, Dauno sindromų sergantis vaikas gimsta dėl specifinių pokyčių chromosomose, kurie gali būti bet kuriam iš tėvų. Kartais šia liga sergantis kūdikis gimsta…