Pagal tai, kiek organizmo limfmazgių padidėja, limfadenopatija gali būti vietinė ir išplitusi.
Vietinis limfmazgių padidėjimas
Dažniausios priežastys, dėl kurių padidėja pavieniai limfmazgiai – vietinė infekcija, virusinė liga. Kai kada, ypač jei padidėja, pvz., tik vienos pusės kaklo limfmazgiai, yra kitų simptomų, galima įtarti gerklų, lūpų vėžį.
Išplitusi limfadenopatija
Išplitusi limfadenopatija – kai padidėja ne mažiau kaip trijų kūno vietų limfmazgiai.
Dažnesnės priežastys – virusinės infekcijos, bakterinės infekcijos, toksoplazmozė, piktybinės ligos, rečiau – alergija medikamentams, grybelinė infekcija,jungiamojo audinio ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė) ,medžiagų apykaitą sutrikdančios ligos (pvz., tireotoksikozė) . Iš virusinių infekcijų dažnesnės infekcinė mononukleozė, citomegalovirusinė infekcija.
Padidėti limfmazgiai gali tiek, kad būtų matomi, kur kas dažniau – tiek, kad čiuopiasi. Tikslią interpretaciją, ar limfmazgiai yra patologiškai padidėję, kokia to radinio svarba, kokie pokyčiai vyksta šiuo metu gali pasakyti tiktai gydytojas.
Bakterinės infekcijos ir išplitusi limfadenopatija
Iš pradžių dažniausiai būna vietiškai padidėję limfmazgiai, plintant pažeidimui, reaguoja ir kitos limfmazgių grupės.
Čia reikėtų paminėti antrinį sifilį, vidurių šiltinę, bruceliozę, leptospirozę, tuliaremiją.
Šios ligos nėra labai paplitusios. Jų simptomatikoje (išskyrus sifilį) vyrauja organų pažeidimo požymiai, keliantys žymiai daugiau nerimo, nei vien limfadenopatija, galima labai sunki bendra būklė.
Norėtųsi išskirti toksoplazmozę – t.y.liga, kuria užsikrečiama dažniausiai nuo kačių.
Limfmazgių padidėjimas dažnai simetriškas (kaklo, užausio) , jie neskausmingi. Gali kartu būti karščiavimas(dažnai nesiekia 38 laipsnių) , bendras silpnumas, galvos, gerklės skausmas, rečiau – bėrimas odoje, raumenų, sąnarių skausmai .Liga gali praeiti savaime, gali tęstis ir keletą mėnesių.
Piktybinės ligos ir limfadenopatija
Išorėje čiuopiami padidėję limfmazgiai gali būti esančių piktybinių navikų metastazės. Limfmazgiai dažnai kieti, gali būti judrūs, gali būti ir tarsi –fiksuoti”.
Į kaklo limfmazgius dažniausiai metastazuoja odos, liežuvio, dantenų, nosiaryklės navikai.
Į viršraktikaulinius limfmazgius – plaučių, stemplės, krūties navikai, į kairįjį viršutinį – virškinamojo trakto(skrandžio) navikai
Į pažastų limfmazgius – dažniausiai krūties vėžys.
Į kirkšnies limfmazgius – išorinių lytinių organų,prostatos, tiesiosios žarnos ir kiti navikai.
Limfmazgių padidėjimas būdingas ir pirminėms limfinių liaukų ligoms – limfogranuliomatozei (Hodžkino ligai) , limfosarkomai. Taip pat šia sindromas būdingas –baltųjų kraujo ląstelių” vėžių grupei – leukozėms.
Būtinai yra vertinami kiti ligonio nusiskundimai, bendra būklė, pagal tai bei apžiūros duomenis, sprendžiama, ar reikalingas nuodugnesnis ištyrimas – kraujo, imuniniai, rentgeno, ultragarso ir kiti tyrimai.
Gali būti atliekama limfmazgio biopsija – procedūra, kurios metu adata paimamas nedidelis fragmentas audinio, jis specialiai paruošiamas ir vertinami pokyčiai, matomi per mikroskopą.
Jei limfmazgis supūliuoja, jis gali būti pašalinamas.
