Tai piktybinė navikinė limfinio audinio liga.
Ligos priežastys
Priežastys nėra aiškios, manoma, kad jos atsiradimą gali įtakoti virusai (Epšteino-Bar viruso ar kitų onkogeninių virusų) .
Per metus naujai suserga 2-4 žmonės 100.000 gyventojų. Liga būdinga 2 amžiaus grupėms: 20-30 metų ir virš 60 metų žmonėms.
Per metus naujai suserga 2-4 žmonės 100.000 gyventojų. Liga būdinga 2 amžiaus grupėms: 20-30 metų ir virš 60 metų žmonėms.
Simptomai
Ligos eiga
Dažniausiai padidėja kaklo, viršraktikauliniai, pažastų limfmazgiai, jie yra neskausmingi, bet vis didėja, suauga į didelius limfmazgių paketus. Kartais padidėja tarpuplaučio limfmazgiai, ligonis dėl jų spaudimo į trachėją ir bronchus gali jausti lengvą dusulį, būna sausas kosulys. Neretai ligoniams būna karščiavimas (kartais net >380C) , kuris tęsiasi pakankamai ilgai. Būna sumažėjęs darbingumas, naktinis prakaitavimas, kartais odos niežulys, mažėja kūno masė.
Kartais liga pastebima, kai padidėja matomų kūno vietų limfmazgiai, o kartais ligonis pastebi, kad pablogėja jo savijauta, jis karščiuoja, liesėja ir liga nustatoma tik atlikus specialius tyrimus. Negydant, liga progresuoja, didėja kitų kūno sričių limfmazgiai, jie suauga į didelius konglomeratus, padidėja kepenys ir blužnis. Paskutinėje stadijoje pakitusios ląstelės patenka į kaulus, plaučius, odą (joje atsiranda įvairaus dydžio židiniai) . Kai pakitusios ląstelės patenka į kaulų čiulpus, pasireiškia ūminė leukemija.
Dėl sutrikusio organizmo atsparumo (sutrikusios už imunitetą atsakančių ląstelių funkcijos) , ligoniai gali susirgti tuberkulioze, grybelinėmis infekcijomis, virusinėmis infekcijomis ( pvz. juostine pūsleline) .
Komplikacijos
Užleistais atvejais – kyla leukemija dėl ligos išplitimo į kaulų čiulpus ar tuberkuliozė dėl susilpnėjusio imuniteto. Negydant, ši liga mirtina.
Tyrimai
Gydytojas apčiuopos būdu nustato kaklo, viršraktikaulinių, pažastų, pilvo limfmazgių padidėjimą, kepenų bei blužnies padidėjimą.
Diagnozę patikslina ultragarsinis ištyrimas, kurio metu nustatomas pilvo ertmės limfmazgių padidėjimas, kepenų bei blužnies dydis.
Atlikus plaučių rentgenogramą, matomi padidėję tarpuplaučio limfmazgiai. Kartais pakitimų išplitimui įvertinti atliekama kompiuterinė tomografija.
Atlikus kraujo tyrimą specifinių ligos požymių nebūna, bet gali būti padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) , sumažėjęs limfocitų skaičius, padidėjęs eozinofilų skaičius.
Galutinė diagnozė nustatoma paėmus padidėjusio limfmazgio gabaliuką, ištyrus jį po mikroskopu (limfmazgio biopsija) ir radus specifinius pakitimus (Šternbergo gigantines ląsteles) .
Diagnozę patikslina ultragarsinis ištyrimas, kurio metu nustatomas pilvo ertmės limfmazgių padidėjimas, kepenų bei blužnies dydis.
Atlikus plaučių rentgenogramą, matomi padidėję tarpuplaučio limfmazgiai. Kartais pakitimų išplitimui įvertinti atliekama kompiuterinė tomografija.
Atlikus kraujo tyrimą specifinių ligos požymių nebūna, bet gali būti padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) , sumažėjęs limfocitų skaičius, padidėjęs eozinofilų skaičius.
Galutinė diagnozė nustatoma paėmus padidėjusio limfmazgio gabaliuką, ištyrus jį po mikroskopu (limfmazgio biopsija) ir radus specifinius pakitimus (Šternbergo gigantines ląsteles) .
Gydymas
Ligoniai gydomi chemoterapijos kursais priklausomai nuo ligos stadijos ir limfmazgio biopsijos atsakymo. Ankščiau buvo populiaresnis šios ligos spindulinis gydymas. Kuo ankščiau pradedamas gydymas, tuo geresnė ligos prognozė.
Patarimai
Be aiškios priežasties padidėjus kurios nors organizmo grupės limfmazgiams (ypač jei tai virš raktikaulių, pažastyse esantys limfmazgiai) , būtinai nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Profilaktika
Specifinės profilaktikos nėra.
