Sinonimai: dauginė mieloma, plazmocitoma.
Mieloma tai nedidelio piktybiškumo limfinio audinio navikas.
Plazminės ląstelės pasikeičia (supiktybėja) , pradeda nekontroliuojamai daugintis ir kaulų čiulpuose užima normalių ląstelių vietą. Normaliai plazminės ląstelės gamina įvairių tipų specifinius baltymus, atsakančius už apsaugines organizmo reakcijas (imunoglobulinus) . Supiktybėjusios ląstelės taip pat gamina imunoglobulinus, bet jie yra vienodai pakitusios struktūros ir negali apsaugoti žmogaus organizmą nuo įvairių infekcinių ligų sukelėjų. Kai kuriais atvejais pakitusios plazminės ląstelės gamina tik atskiras imunoglobulinų dalis, medžiagas, skatinančias žmogaus kaulų židininį ir išplitusį išretėjimą (osteolizę) .
Suserga apie 3 žmonės iš 100.000 gyventojų per metus. Dažniausiai serga vyresni kaip 40 metų žmonės (dažniausiai susergama apie 63-64 metus) .
Ligos priežastys
Genetiniai faktoriai, kartais gali turėti reikšmės jonizuojančios radiacijos poveikis, bet daugeliu atvejų priežastis lieka neaiški.
Simptomai
Kaulų skausmaiKaulų lūžiaiIšsekimasKūno masės mažėjimasNaktinis prakaitavimasKarščiavimasLigos eiga
Dažniausias simptomas, priverčiantis ligonį kreiptis į gydytojus – kaulų skausmai, ypač skauda stuburo kaulai (slanksteliai) , šonkauliai. Skausmas stiprėja žmogui judant, o ramybėje kiek sumažėja. Jei skausmas labai stiprus ir ilgai trunkantis, jis gali būti patologinio kaulo lūžimo (tai lūžimas, kuris įvyko be stipraus mechaninio faktoriaus poveikio, o kartai net be aiškios priežasties, kuomet sveiko žmogaus kaulas nebūtų lūžęs) simptomas. Be to, ligoniai gali pastebėti, kad greičiau pavargsta, dirbdami įprastinį fizinį darbą, mažėja jų kūno svoris, jie jaučia bendrą silpnumą, naktimis gausiai prakaituoja. Kai kuriems ligoniams gali pakilti kūno temperatūra, dažniausiai ji nebūna labai aukšta (37,2-37,7) 0C. Vėliau atsiranda mažakraujystės požymiai, galimi kraujavimai dėl trombocitų skaičiaus sumažėjimo.
Daliai ligonių (apie 10%) liga daug metų progresuoja labai iš lėto ir ilgai nesukelia jokių nusiskundimų. Tokiems ligoniams pirmas ligos pasireiškimas gali būti inkstų funkcijos sutrikimas (dėl gaminamų lengvųjų grandinių toksinio poveikio inkstams) . Kitiems gali būti tik vienas pakitusių plazminių ląstelių židinys, kurį apšvitinus, tokie ligoniai gali daug metų nejusti jokių ligos požymių.
Bet daugumai ligonių liga nuolat progresuoja, pažeidžiami vis nauji kaulai, stiprėja skausmai, žmogus išsenka, karščiuoja, atsiranda mažakraujystė, sutrinka inkstų funkcija, jis pasidaro neatsparus infekcinėms ligoms. Gydymas ligos progresavimą pristabdo, tačiau po kelių metų (2-5 metų) pakitusios ląstelės išplinta po visą organizmą, sutrinka įvairių organų funkcija ir ligonis miršta.
Komplikacijos
Patologiniai kaulų lūžimai. Vėlyvose ligos stadijose kaulai gali lūžti ligoniui net gulint lovoje. Suplonėja stuburo slanksteliai, jie susiploja, dėl to ligonis net ,,sumažėja”.Inkstų funkcijos nepakankamumas. Dėl dideliais kiekiais besigaminančių baltymų ir jų dalių (lengvųjų grandinių) poveikio sutrinka inkstų funkcija, progresuoja jos nepakankamumas, dėl to iš organizmo neišsiskiria medžiagų apykaitos produktai, blogėja ligonio būklė.Nors pakitusios plazminės (mielominės) ląstelės ir gamina didelį imunoglobulinų kiekį, šie baltymai neatlieka pilnavertės organizmo apsauginės funkcijos, ligoniai pasidaro neasparūs įvairioms infekcijoms, dažnai serga plaučių uždegimais, šlapimo takų, inkstų uždegimais (pielonefritais) , kraujo užkrėtimu (sepsiu) .Dėl padidėjusio kraujo baltymų kiekio didėja kraujo klampumas. Tai sukelia kraujotakos pablogėjimą smulkiose kraujagyslėse, ypač šaltyje (pabąla pirštai, nosis, ausų kaušeliai) , sunkiais atvejais gali net atsirasti negyvų audinių plotai.Lengvųjų grandinių atsidėjimas inkstuose sukelia inkstų amiloidozę, gali pasireikšti nefrozinis sindromas (didelis išskiriamų baltymų kiekis šlapime, didelė riebalų koncentracija kraujyje, kojų, veido tinimai) .Mažakraujystė, trombocitų skaičiaus sumažėjimasPaskutinėse ligos stadijose gali atsirasti ūminės leukemijos požymiai.Tyrimai
Atlikus bendrą kraujo tyrimą, konstatuojama, kad yra labai didelis eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) .Vėlesnėms ligos stadijoms būdinga mažakraujystė, kartais trombocitų skaičiaus sumažėjimas.Ištyrus kraujo baltymų koncentraciją, nustatomas jos padidėjimas, o atlikus kraujo baltymų tyrimą specialioje terpėje juos veikiant elektros srove (baltymų elektroforezę) , randamas papildomas baltymų tipas (taip vadinamas M gradientas – mielominių ląstelių produkuojamas baltymas) .Kraujyje būna padidėjusi ir kalcio koncentracija.β 2-mikroglobulino koncentracija kraujyje turi reikšmės ligonio prognozės nustatymui.Šlapime nustatomi baltymai (imunoglobulinai) ar lengvosios jų grandinės.Rentgenologiškai ištyrus kaulus, randami kaulų išretėjimo židiniai (ypač dažnai kaukolės kauluose, šonkauliuose, gali būti žastikauliuose, šlaunikauliuose) .Paėmus kaulų čiulpų gabaliuką ištyrimui (biopsiją) , randamos pakitusių plazminių ląstelių židiniai arba jų išplitimas kaulų čiulpuose, normalių kaulų čiulpų ląstelių skaičiaus sumažėjimas.Gydymas
Chemoterapijos pagalba mažinamas pakitusių ląstelių skaičius.
Šalinami ligos simptomai: skiriami nuskausminantys preparatai, taikomas kaulų lūžimų gydymas, žmogaus atsparumo ligoms padidinimas (perpilami imunoglobulinai) , koreguojami kraujo pakitimai (skystinamas kraujas, perpilami eritrocitai gydant mažakraujystę) , gydomos prisidėjusios infekcinės ligos, palaikoma sutrikusi inkstų funkcija.
Patarimai
Saugotis infekcijų, vengti peršalimų.Vengti sunkaus fizinio krūvio, traumų.Reguliariai lankytis pas gydytoją, kuris nustatys ligos progresavimo greitį, paskirs atsiradusių komplikacijų gydymą.Profilaktika
