Miežis gali būti išorinis, vidinis ir šaltasis.
Išorinis miežis – tai ūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos folikulu (maišeliu) uždegimas.
Vidinis miežis – tai ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas.
Šaltas miežis – tai lėtinis proliferacinis (vešantis) vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas.
Išorinis miežis – tai ūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos folikulu (maišeliu) uždegimas.
Vidinis miežis – tai ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas.
Šaltas miežis – tai lėtinis proliferacinis (vešantis) vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas.
Ligos priežastys
Dažniausiai miežis atsiranda sergant ar persirgus infekcinėmis ligomis, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Ligoniams, sergantiems cukralige, miežis gali dažnai kartotis.
Išorinį ir vidinį miežį dažniausiai sukelia bakterijos (stafilokokai) .
Šaltas miežis atsiranda užsikimšus ir išsiplėtus vokų kremzlinės liaukos latakui ir susidarius grūdėtam audiniui bei apie jį susiformavus jungiamojo audinio kapsulei. Ligoniams, sergantiems seborėjiniu dermatitu (odos uždegimu dėl padidėjusios riebalinių liaukų sekrecijos) bei raudonaisiais spuogais, yra padidėjusi šalto miežio rizika.
Išorinį ir vidinį miežį dažniausiai sukelia bakterijos (stafilokokai) .
Šaltas miežis atsiranda užsikimšus ir išsiplėtus vokų kremzlinės liaukos latakui ir susidarius grūdėtam audiniui bei apie jį susiformavus jungiamojo audinio kapsulei. Ligoniams, sergantiems seborėjiniu dermatitu (odos uždegimu dėl padidėjusios riebalinių liaukų sekrecijos) bei raudonaisiais spuogais, yra padidėjusi šalto miežio rizika.
Simptomai
Ligos eiga
Išorinis miežis prasideda ūmiai. Ligoniui skauda tam tikrą voko krašto dalį, ta vieta paburksta, parausta, tampa skausminga ir kieta. Uždegimas gretai plinta, paburksta visas vokas. Po 3-4 dienų tarp blakstienų atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta į išorę, pūliai išteka ir procesas rimsta. Gali užaugti ne vienas, bet keli miežiai. Kartu gali būti lėtinis stafilokokinis blefaritas (vokų krašto uždegimas) .
Vidinio miežio simptomai labai panašūs į išorinio, tik miežis formuojasi užpakalinėje voko pusėje ir uždegimo vietą labiau skauda, procesas ilgiau trunka, gali padidėti paausiniai limfmazgiai, kartais pakyla temperatūra. Miežio vietoje oda paburkusi, paraudusi, junginė (plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų užpakalinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu) raudona, paburkusi, patinusi. Vėliau pro junginę matyti gelsvi pūliai, kurie dažniausiai pratrūksta pro ją, rečiau – pro liaukos lataką voko krašte.
Šalto miežio pradžia lėta. Voke atsiranda standus, su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo paslanki. Iš junginės pusės matyti pilkšvai rausvas iškilimas. Dažniausiai šaltas miežis auga lėtai, bet gali kartais pasiekti ir riešuto dydį.
Kai kurie miežiai paprasčiausiai išnyksta, bet dauguma turi pūlingą viršūnę, kuri pratrūksta maždaug per vieną savaitę. Pratrūkus, skausmas sumažėja. Miežis gali kartotis.
Šaltas miežis gali rezorbuotis savaime. Kartais jis pratrūksta pro junginę – tuomet matyti rausvas grūdėtas audinys.
Vidinio miežio simptomai labai panašūs į išorinio, tik miežis formuojasi užpakalinėje voko pusėje ir uždegimo vietą labiau skauda, procesas ilgiau trunka, gali padidėti paausiniai limfmazgiai, kartais pakyla temperatūra. Miežio vietoje oda paburkusi, paraudusi, junginė (plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų užpakalinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu) raudona, paburkusi, patinusi. Vėliau pro junginę matyti gelsvi pūliai, kurie dažniausiai pratrūksta pro ją, rečiau – pro liaukos lataką voko krašte.
Šalto miežio pradžia lėta. Voke atsiranda standus, su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo paslanki. Iš junginės pusės matyti pilkšvai rausvas iškilimas. Dažniausiai šaltas miežis auga lėtai, bet gali kartais pasiekti ir riešuto dydį.
Kai kurie miežiai paprasčiausiai išnyksta, bet dauguma turi pūlingą viršūnę, kuri pratrūksta maždaug per vieną savaitę. Pratrūkus, skausmas sumažėja. Miežis gali kartotis.
Šaltas miežis gali rezorbuotis savaime. Kartais jis pratrūksta pro junginę – tuomet matyti rausvas grūdėtas audinys.
Komplikacijos
Labai sunkiais atvejais jis gali komplikuotis akies obuolį supančio puraus ląstelyno uždegimu.
Tyrimai
Gydytojas apžiūri akis, vokų priekinį ir užpakalinį paviršius su padidinamuoju stiklu ar specialiu mikroskopu. Jei miežis dažnai kartojasi, reikia išsitirti, ar nesergate cukralige.
Gydymas
Miežis – dažniausiai nepavojinga liga, galima gydytis ir namuose. Rekomenduotina dėl tinkamo gydymo pasitarti su savo bendrosios praktikos gydytoju ar sunkesniais atvejais su akių gydytoju (oftalmologu) . Atsiradus miežiui, paprastai skiriamas toks gydymas:
1. Dedami šilti sausi kompresai ant akių ir valomi vokų kraštai.
2. Esant išoriniam bei vidiniam miežiui, būtina lašinti į akis dezinfekuojamųjų, antibiotikų lašų (20,0 % sulfacilio natrio, 0,25 % chloramfenikolio) . Jei susiformuoja keli miežiai, skiriami geriami ar leidžiami į raumenis antibiotikai.
3. Gydomos kitos akių ir vokų ligos (pavyzdžiui, blefaritas – vokų krašto uždegimas) .
4. taikoma fizioterapija: jei nepratrūkęs išorinis ar vidinis miežis, tai skiriama UAD srovės.
5. Jei miežiai dažnai kartojasi, tiriama, ar pacientas neserga cukralige, skiriama vitaminų terapija, bendras stiprinamasis gydymas.
6. Jei gydant miežį 3 dienas būklė nepagerėja ar jei įtariama, kad jis komplikuojasi abscesu (pūliniu) , būti kuo greičiau kreiptis į oftalmologą (akių gydytoją) .
7. Jei miežis yra šaltas, tokį ligonį iš karto gydo oftalmologas, nes gydymas yra chirurginis ar skiriama ilgo veikimo kortikosteroidų injekcijos į akies voką.
1. Dedami šilti sausi kompresai ant akių ir valomi vokų kraštai.
2. Esant išoriniam bei vidiniam miežiui, būtina lašinti į akis dezinfekuojamųjų, antibiotikų lašų (20,0 % sulfacilio natrio, 0,25 % chloramfenikolio) . Jei susiformuoja keli miežiai, skiriami geriami ar leidžiami į raumenis antibiotikai.
3. Gydomos kitos akių ir vokų ligos (pavyzdžiui, blefaritas – vokų krašto uždegimas) .
4. taikoma fizioterapija: jei nepratrūkęs išorinis ar vidinis miežis, tai skiriama UAD srovės.
5. Jei miežiai dažnai kartojasi, tiriama, ar pacientas neserga cukralige, skiriama vitaminų terapija, bendras stiprinamasis gydymas.
6. Jei gydant miežį 3 dienas būklė nepagerėja ar jei įtariama, kad jis komplikuojasi abscesu (pūliniu) , būti kuo greičiau kreiptis į oftalmologą (akių gydytoją) .
7. Jei miežis yra šaltas, tokį ligonį iš karto gydo oftalmologas, nes gydymas yra chirurginis ar skiriama ilgo veikimo kortikosteroidų injekcijos į akies voką.
Patarimai
Kad greičiau miežis pritvinktų, pagelbės sausas šiltas kompresas: šiltas virtas kiaušinis, pašildytas druskos ar smėlio maišelis. Sausą kompresą laikyti po 2-3 minutes, tris kartus per dieną, kol miežis pratrūks. Dėti drėgnus kompresus kategoriškai draudžiama, nes tuomet uždegiminis procesas išplinta.
Išspausti miežį – griežtai draudžiama, nes gali susidaryti trombas, kuris veido kraujagyslėmis nukeliauja į galvą ir užkemša galvos kraujagysles. Būtina dažnai plautis rankas, liesti akis tik švariais pirštais.
Išspausti miežį – griežtai draudžiama, nes gali susidaryti trombas, kuris veido kraujagyslėmis nukeliauja į galvą ir užkemša galvos kraujagysles. Būtina dažnai plautis rankas, liesti akis tik švariais pirštais.
Profilaktika
Stiprinti organizmo imuninę (gynybinę) sistemą, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus. Laiku gydytis tiek akių, tiek ir kitų organų sistemų ligas. Laikytis asmens higienos: neliesti akių nešvariomis rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine. Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.
