Eklampsija – tai nėštumo metu, gimdymo metu ar per 7 dienas po gimdymo atsiradę viso kūno traukuliai, kurių priežastis nėra epilepsija ar kita traukulinė patologija. Preeklampsija – tai būklė iki eklampsijos, kuriai būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime (proteinurija) .
Ligos priežastys
Preeklampsija ir eklampsija priskiriamos specifinėms nėščiųjų ligoms.
Eklampsijos rizikos veiksniai yra šie:imuninės tolerancijos sutrikimas motinos organizme (po abortų, kraujo perpylimų, dažnų lytinių santykių su skirtingais partneriais ir kt.) ; nėščiosios amžius (dažniau pasitaiko jaunesnėms kaip 18 ir vyresnėms kaip 31 metų) ; genetiniai veiksniai (dažniau serga šviesiaplaukės ir rudaplaukės, mėlynakės, turinčios antsvorį, genetinį šeimyninį polinkį, sirgti preeklampsija ir eklampsija, moterys) ; gretutinės ligos (lėtinė arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, širdies, inkstų, kepenų ligos) ; nėštumo ypatumai (placentos patologija, gausus vaisiaus vandenų kiekis, daugiavaisis nėštumas) ; nepalankūs išoriniai veiksniai (nuovargis, miego sutrikimai, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, vitaminų trūkumas) ; kenksmingi įpročiai (rūkymas, narkotikų vartojimas) .
Eklampsijos rizikos veiksniai yra šie:
Simptomai
Ligos eiga
Nėščiąją vargina galvos skausmai, nuovargis, silpnumas, nemiga, depresija, pablogėja apetitas. Išmatuojamas didesnis kaip 140/90 mm Hg arterinis kraujospūdis, atsiranda patinimai kojose, rankose, veide, sumažėja paros šlapimo kiekis. Tai preeklampsijos simptomai.
Negydant būklė blogėja. Arterinis kraujospūdis pakyla iki 160/100 mm Hg ir daugiau. Galvos skausmai tampa stiprūs, staigiai užeinantys, trunkantys kelias valandas, dienas ar net savaites. Sutrinka virškinimas – atsiranda pykinimas, vėmimas, skausmai viršutinėje pilvo dalyje „po duobute” be priežasties arba gausiau pavalgius sunkiai virškinamo maisto. Sutrinka rega – prasideda dvejinimasis akyse, mirgėjimas, neryškus matymas kaip per rūką iki visiško apakimo. Jei pakenktos kepenys, atsiranda gelta, pagelsta oda ir gleivinės.
Pati eklampsija pasireiškia dvejopai: traukuliais ir betraukuline eklampsine koma. Eklampsijos priepuolį dažniausiai išprovokuoja koks nors dirgiklis – ryški šviesa, stiprus garsas, šaltis, skausmas, stiprios neigiamos emocijos. Nors ir trumpas, eklampsijos priepuolis turi 4 fazes, paeiliui keičiančias viena kitą.
Pradinė fazė trunka 20-30 sekundžių. Staiga pradeda smulkiai trūkčioti veido raumenys, vokai, akių obuoliai akiduobėse ima vartytis į visas puses. Po 2-3 sekundžių žvilgsnis sustingsta, akys fiksuojasi viena kryptimi, dažniausiai į viršų arba į šonus, po to užsimerkia taip, jog lieka plyšiai, kuriuose matyti akių baltymai. Burna pražiota, liežuvis traukomas traukulių, truputį iškištas į priekį, kaklas įsitempęs, kaklo venos prisipildžiusios. Vėliau smarkiai sukandami žandikauliai, todėl liežuvis sukramtomas iki žaizdų.
Antroji fazė trunka 10-20 sekundžių: prasideda viso kūno traukuliai. Giliai atsikvėpusi, nėščioji kurį laiką nustoja kvėpuoti, visi kūno raumenys įsitempę, rankų plaštakos suspaustos į kumščius, vyzdžiai išsiplėtę, veidas tamsiai raudonas, melsvo atspalvio, paburkęs, su sustingusiu žvairu žvilgsniu, keliantis siaubą; tai pavojingiausia fazė.
Paskui prasideda kloniniai traukuliai, kurie trunka 1-2 minutes. Moteris yra be sąmonės, nieko nemato, negirdi ir nejaučia. Stebimi viso kūno raumenų traukuliai. Lūpas dengia baltos, kartais kraujuotos (dėl sukandžioto liežuvio) putos. Kvėpavimas gilus, lėtas, oda melsva. Pamažu traukuliai retėja, kartkartėmis jų dar pasitaiko kurioje nors kūno vietoje. Nėščioji guli nejudėdama, paskui ji giliai įkvepia, praeina odos melsvumas. Eklampsijos priepuolis baigiasi.
Ketvirtosios – komos – fazės trukmė įvairi. Po traukulių priepuolio moteris guli be sąmonės, garsiai gargiančiai kvėpuoja. Pabudusi ji neprisimena, kas nutiko, skundžiasi galvos skausmais ir bendru silpnumu.
Negydant būklė blogėja. Arterinis kraujospūdis pakyla iki 160/100 mm Hg ir daugiau. Galvos skausmai tampa stiprūs, staigiai užeinantys, trunkantys kelias valandas, dienas ar net savaites. Sutrinka virškinimas – atsiranda pykinimas, vėmimas, skausmai viršutinėje pilvo dalyje „po duobute” be priežasties arba gausiau pavalgius sunkiai virškinamo maisto. Sutrinka rega – prasideda dvejinimasis akyse, mirgėjimas, neryškus matymas kaip per rūką iki visiško apakimo. Jei pakenktos kepenys, atsiranda gelta, pagelsta oda ir gleivinės.
Pati eklampsija pasireiškia dvejopai: traukuliais ir betraukuline eklampsine koma. Eklampsijos priepuolį dažniausiai išprovokuoja koks nors dirgiklis – ryški šviesa, stiprus garsas, šaltis, skausmas, stiprios neigiamos emocijos. Nors ir trumpas, eklampsijos priepuolis turi 4 fazes, paeiliui keičiančias viena kitą.
Pradinė fazė trunka 20-30 sekundžių. Staiga pradeda smulkiai trūkčioti veido raumenys, vokai, akių obuoliai akiduobėse ima vartytis į visas puses. Po 2-3 sekundžių žvilgsnis sustingsta, akys fiksuojasi viena kryptimi, dažniausiai į viršų arba į šonus, po to užsimerkia taip, jog lieka plyšiai, kuriuose matyti akių baltymai. Burna pražiota, liežuvis traukomas traukulių, truputį iškištas į priekį, kaklas įsitempęs, kaklo venos prisipildžiusios. Vėliau smarkiai sukandami žandikauliai, todėl liežuvis sukramtomas iki žaizdų.
Antroji fazė trunka 10-20 sekundžių: prasideda viso kūno traukuliai. Giliai atsikvėpusi, nėščioji kurį laiką nustoja kvėpuoti, visi kūno raumenys įsitempę, rankų plaštakos suspaustos į kumščius, vyzdžiai išsiplėtę, veidas tamsiai raudonas, melsvo atspalvio, paburkęs, su sustingusiu žvairu žvilgsniu, keliantis siaubą; tai pavojingiausia fazė.
Paskui prasideda kloniniai traukuliai, kurie trunka 1-2 minutes. Moteris yra be sąmonės, nieko nemato, negirdi ir nejaučia. Stebimi viso kūno raumenų traukuliai. Lūpas dengia baltos, kartais kraujuotos (dėl sukandžioto liežuvio) putos. Kvėpavimas gilus, lėtas, oda melsva. Pamažu traukuliai retėja, kartkartėmis jų dar pasitaiko kurioje nors kūno vietoje. Nėščioji guli nejudėdama, paskui ji giliai įkvepia, praeina odos melsvumas. Eklampsijos priepuolis baigiasi.
Ketvirtosios – komos – fazės trukmė įvairi. Po traukulių priepuolio moteris guli be sąmonės, garsiai gargiančiai kvėpuoja. Pabudusi ji neprisimena, kas nutiko, skundžiasi galvos skausmais ir bendru silpnumu.
Pasitaiko, kad dar nepasibaigus komos fazei, prasideda antrasis eklampsijos priepuolis. Priepuolių skaičius įvairus, dažniausiai būna 1-2-3 priepuoliai. Pati sunkiausia eklampsija yra be traukulių. Ji pasitaiko rečiau. Nėščiosios smegenys staiga ir gausiai paplūsta krauju, išsiliejęs kraujas nespėja sudirginti smegenų, todėl traukulių nebūna ir iš karto prasideda gili koma.
Preeklampsija, laiku ir tinkamai gydoma, nepereina į eklampsijos priepuolį ir jo pavyksta išvengti. Negydoma preeklampsija dažnai baigiasi eklampsija.
Laiku suteikus pagalbą, pavyksta išgelbėti motiną ir vaisių bei išvengti sunkių komplikacijų. Eklampsija gali baigtis mirtimi tiek motinai, tiek vaisiui.
Komplikacijos
Dažniausiai (36-50 proc.) nuo eklampsijos mirštama dėl kraujo išsiliejimo į galvos smegenis, rečiau (36proc.) – dėl patinusių smegenų.
Jei priepuolis nesibaigia mirtimi, kraujosruvų židiniai smegenyse suminkštėja, todėl lieka paralyžiai, regos, klausos, jutimų ir motorikos sutrikimai. Dėl pakitimų smegenyse gali prasidėti eklampsinė psichozė. Eklampsijos priepuolį lydi nėščiosios plaučių edema, kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumas.
5-6 proc. atvejų eklampsija komplikuojasi kraujo krešumo sutrikimais, kurie taip pat gali baigtis mirtimi.
Retesnės eklampsijos komplikacijos yra priešlaikinis placentos atsiskyrimas, akių tinklainės atšoka, progresuojantis aklumas, , ūminė inkstų nekrozė.
Jei priepuolis nesibaigia mirtimi, kraujosruvų židiniai smegenyse suminkštėja, todėl lieka paralyžiai, regos, klausos, jutimų ir motorikos sutrikimai. Dėl pakitimų smegenyse gali prasidėti eklampsinė psichozė. Eklampsijos priepuolį lydi nėščiosios plaučių edema, kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumas.
5-6 proc. atvejų eklampsija komplikuojasi kraujo krešumo sutrikimais, kurie taip pat gali baigtis mirtimi.
Retesnės eklampsijos komplikacijos yra priešlaikinis placentos atsiskyrimas, akių tinklainės atšoka, progresuojantis aklumas, , ūminė inkstų nekrozė.
Tyrimai
Kelis kartus per dieną matuojamas pulsas ir arterinis kraujospūdis abiejose rankose (pavojingas 140/90 mm Hg ir didesnis) , suvartotų skysčių kiekis, į atskirą indą renkamas paros šlapimas ir matuojamas jo kiekis (pavojinga 900-500 ml ir mažiau šlapimo per parą) , ištiriamas baltymo kiekis paros šlapime.
Atliekamas bendras kraujo tyrimas (randamas sumažėjęs hemoglobino, hematokrito, trombocitų kiekis) , biocheminis kraujo tyrimas (randamas sumažėjęs baltymų kiekis, sutrikusi elektrolitų K, Na, Ca, Cl pusiausvyra, dėl inkstų funkcijos sutrikimo gali būti padaugėję šlakų – šlapalo ir kreatinino) , ištiriamas kepenų fermentų aktyvumas (gresiant komplikacijoms jis padidėja) , kraujo krešumo rodikliai.
Atliekamas bendras kraujo tyrimas (randamas sumažėjęs hemoglobino, hematokrito, trombocitų kiekis) , biocheminis kraujo tyrimas (randamas sumažėjęs baltymų kiekis, sutrikusi elektrolitų K, Na, Ca, Cl pusiausvyra, dėl inkstų funkcijos sutrikimo gali būti padaugėję šlakų – šlapalo ir kreatinino) , ištiriamas kepenų fermentų aktyvumas (gresiant komplikacijoms jis padidėja) , kraujo krešumo rodikliai.
Gydymas
Preeklampsija serganti nėščioji gydoma konservatyviai. Jai būtinas apsauginis režimas (miegui skiriama ne mažiau kaip 12 val.) , ramybė (reikalui esant – psichoterapija) , subalansuota mityba (vitaminais ir mikroelementais turtingas maistas 4-5 kartus per dieną mažomis porcijomis) . Skiriama oksigenacija (kvėpavimas oro ir gryno deguonies mišiniu) , lašinė skysčių infuzija į veną, siekiant atstatyti normalų cirkuliuojantį kraujo kiekį, mikrocirkuliaciją ir inkstų veiklą
Aukštas kraujospūdis mažinamas antihipertenziniais vaistais. Centrinės nervų sistemos dirglumui slopinti skiriami raminamieji – žoliniai preparatai, neuroleptikai. Patinimus mažina doc. Steponėno žolelių arbata nėščiosioms, geriama 1-2 kartus per dieną. Jeigu gaunant pakankamą skysčių kiekį inkstų veikla neatsigauna ir paros šlapimo kiekis išlieka mažas, skiriami šlapimą varantys vaistai. Jei yra mažakraujystė, ji gydoma geležies preparatais.
Aukštas kraujospūdis mažinamas antihipertenziniais vaistais. Centrinės nervų sistemos dirglumui slopinti skiriami raminamieji – žoliniai preparatai, neuroleptikai. Patinimus mažina doc. Steponėno žolelių arbata nėščiosioms, geriama 1-2 kartus per dieną. Jeigu gaunant pakankamą skysčių kiekį inkstų veikla neatsigauna ir paros šlapimo kiekis išlieka mažas, skiriami šlapimą varantys vaistai. Jei yra mažakraujystė, ji gydoma geležies preparatais.
Jei preeklampsijos gydymas efektyvus, nėštumas tęsiamas. Jeigu gydymas lauktų rezultatų neduoda, atsiranda gresiančios eklampsijos požymių, nėštumas užbaigiamas nepriklausomai nuo nėštumo trukmės. Sutrikus kraujo krešumui, į veną lašiniu būdu perpilama šaldyta kraujo plazma.
Lengva preeklampsija sergančioms moterims rekomenduojama gimdyti pro natūralius gimdymo takus. Pasirūpinama, kad ji gimdytų kuo trumpiau ir be skausmo, sudaromos sąlygos kvėpuoti deguonimi gimdymo metu, imamasi kraujavimo profilaktikos priemonių.
Sunkia preeklampsija sergančioms nėščiosioms nėštumas užbaigiamas skubia Cezario pjūvio operacija. Ištikus eklampsijos traukulių priepuoliui, į veną leidžiama benzodiazepinų injekcija, bendrieji intraveniniai anestetikai.
Patarimai
Netekusią sąmonės nėščiąją paverskite ant kairiojo šono. Atsekite apykaklę, atlaisvinkite kvėpavimo takus. Nosine nušluostykite iš burnos tekančias seiles. Po galva padėkite ką nors minkštą. Traukulių metu prilaikykite apatinį žandikaulį, kad nesusikandžiotų liežuvio. Jei traukuliai baigėsi, nežadinkite jos, nešaukite ir nepurtykite, o palikite kuo ramiau ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Grįžkite prie nėščiosios, įsitikinkite, kad ji kvėpuoja, apčiuopkite pulsą kaklo kraujagyslėse. Jei nėra pulso ir kvėpavimo judesių, paverskite nėščiąją ant nugaros ir pradėkite dirbtinį kvėpavimą (2 įpūtimai burna į burną, užspaudus nėščiosios nosį, po to – 15 ritmiškų smarkių paspaudimų į krūtinkaulio vidurį ir vėl iš naujo) . Tęskite, kol atvyks pagalba. Jei nėščioji atsigavo, paverskite ją ant kairiojo šono ir stebėkite.
Profilaktika
Kiekviena moteris iki nėštumo turėtų išsitirti sveikatą, išsigydyti visas organizmo ligas, koreguoti aukštą arterinį kraujospūdį, vengti kenksmingų aplinkos veiksnių, atsisakyti žalingų įpročių, pakankamai ilsėtis, laikytis sveikos mitybos principų. Toms, kurios būdamos nėščios, sirgo preeklampsija ar eklampsija, kitą kartą pastoti rekomenduojama po 2-3 metų pertraukos.
