Netiesioginė priežastis yra pažeistos nėščiosios organizmo kraujagyslės. Tai sukelia visos ligos, dėl kurių kraujagyslės pasidaro trapios, padidėja jų sienelių pralaidumas (nėščiųjų hipertenzija, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos padidėjimas, vitamino C ir folinės rūgšties stoka, autoimuninės jungiamojo audinio ligos ir kitos) .
Įtakos turi gimdos ir placentos pokyčiai (gimdos gleivinės uždegimas, gimdos miomos) , užsitęsęs nėštumas, gimdos pertempimas (dėl daugiavaisio nėštumo, gausaus vaisiaus vandenų kiekio) .
Tiesioginės priešlaikinio placentos atsiskyrimo priežastys yra tiesioginė trauma (kritimas ant pilvo, smūgis į pilvą) ir netiesioginė trauma (trumpa virkštelė, greitas pirmojo dvynio gimimas daugiavaisio nėštumo atveju) .
Ypatingos rizikos grupei priskiriamos tos nėščiosios, kurios ilgai turėjo aukštą arterinį kraujospūdį, kurioms atsiranda preeklampsijos požymių ir sparčiai blogėja ligos eiga.
Manoma, kad prieš laiką atsiskirti normaliai prisitvirtinusią placentą paskatina imuninis motinos ir vaisiaus audinių konfliktas, sukeliantis atmetimo reakciją; galbūt todėl prieš laiką placenta atsiskiria ir jaunoms, praktiškai sveikoms pirmąkart gimdančioms nėščiosioms.
Kai atsiskiria didesnė placentos dalis, pasireiškia vidinio kraujavimo ir šoko reiškiniai (krenta arterinis kraujospūdis, čiuopiamas silpnas, siūlinis, bet labai dažnas pulsas, oda ir gleivinės išbąla, išpila šaltas prakaitas, apima didelis bendras silpnumas, trūksta oro, svaigsta galva, tamsu akyse, ūžia ausyse) . Atsiranda staigus ir labai stiprus skausmas visame pilvo plote, pilvas labai skausmingas, išpūstas, nėščiąją pykina, net iki vėmimo, gimda labai skausminga, įtempta, kieta kaip lenta, nelygi, asimetriška. Dėl smarkiai įtemptų gimdos raumenų smulkiosios vaisiaus dalys per priekinę pilvo sieną neapčiuopiamos, nors nėštumas yra pakankamai didelis ar net išnešiotas. Moteris nebejaučia vaisiaus judesių. Vaisiaus širdies tonai nereguliarūs ar nebeišklausomi. Gali būti labai negausus išorinis kraujavimas iš lytinių organų tamsiu krauju (nebūtinai) . Pagrindinis kraujavimas yra vidinis. Būdingas priešlaikinio placentos atsiskyrimo požymis yra žymiai pablogėjusi vaisiaus būklė. Jeigu atšoka trečdalis placentos ploto, išryškėja vaisiaus deguonies badas (hipoksija) . Atšokus daugiau kaip vienam trečdaliui placentos, vaisius žūsta nuo absoliutaus deguonies stygiaus (anoksijos) .
Nedidelis placentos atsidalijimas, negydomas gali progresuoti, plėstis, tačiau gali tuo ir apsiriboti. Trečdalio ir didesnis placentos atsidalijimas nesustabdomai progresuoja, keldamas rimtą pavojų moters ir vaisiaus gyvybei.
Diagnozė patvirtinama ultragarsiniu tyrimu: tarp gimdos sienelės ir placentos matoma kraujo sankaupa, atsluoksniavusi placentą nuo gimdos sienos.
Ultragarsu įvertinama ir vaisiaus būklė (gyvas ar žuvęs) , placentos, virkštelės ir vaisiaus kraujotakos sutrikimo laipsnis.
Kai nėštumo metu, prieš laiką atsiskyrus placentai, pasireiškia ryškūs vidinio kraujavimo požymiai, ūmi mažakraujystė ir šokas, reikalinga skubi Cezario pjūvio operacija tiek vaisiaus, tiek motinos gyvybei gelbėti. Jeigu operacijos metu aptinkama, kad gimdos sienos persisunkusios krauju, pašalinama ir gimda.
Jeigu placenta atsiskyrė gimdymo metu dar neužgimus vaisiui, gimdymą stengiamasi kuo greičiau užbaigti (dažniausiai atliekant skubią Cezario pjūvio operaciją) .
Jeigu gimdos kaklelis visiškai atsidaręs, gimdymas gali būti užbaigtas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi arba ištraukiant vaisių už kojos (pagal akušerinę situaciją) . Jeigu vaisius užgimsta natūraliu būdu ir apžiūrint placentą, nustatomi priešlaikinio jos atsiskyrimo požymiai, taikant bendrąją intraveninę nejautrą, atliekamas gimdos ertmės patikrinimas ranka arba išgrandymas instrumentu – kiurete. Kartu skiriama gimdą sutraukiančių vaistų.
