Prostatos vėžys – tai priešinės liaukos piktybinė liga. Kadangi priešinę liauką turi tik vyrai, tai ir šia liga gali sirgti tik vyrai. Sergamumas priešinės liaukos vėžiu yra apie 6 proc. (Lietuvoje sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius yra antras po plaučių vėžio, Vakarų Europoje ir JAV – didžiausias) . Dažniausiai serga vyresni nei 50 metų vyrai. Vyrų mirštamumas nuo prostatos vėžio užima trečią vietą po plaučių ir virškinimo trakto navikų. Pagal histologinę struktūrą dažniausiai aptinkama adenokarcinoma, rečiau anaplastinis vėžys.
Ligos priežastys
Kodėl atsiranda vienas ar kitas navikas nėra gerai žinoma. Manoma, kad dėl aplinkos poveikio vyksta įvairios genų mutacijos (kitimai) , todėl ląstelės pakinta, praranda normalias savo savybes, pradeda nekontroliuojamai daugintis. Vėžys taip pat pasižymi ta savybe, kad gali peraugti į gretimus organus, limfa ir krauju atskiros jo ląstelės gali patekti į kitus organus ir ten įsitvirtinusios daugintis ir ardyti juos. Tai vadinama metastazėmis. Prostatos vėžio atveju metastazės pirmiausia aptinkamos limfmazgiuose, kauluose, ypač stuburo, dubens. Prostatos vėžio išsivystymui turi reikšmės ir lytinių hormonų pokyčiai.
Simptomai
Kūno masės mažėjimasApetito stokaPykinimasApsunkintas šlapinimasisDažnas šlapinimasisŠlapinimasis naktįSusilpnėjusi šlapimo srovėSkausmas tarpvietėjeKraujas šlapimeTuštinimosi pakitimai
Ligos eiga
Iš pradžių pacientas nieko nejaučia. Vėliau atsiranda visi prostatos padidėjimui būdingi simptomai: apsunkintas, dažnas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis naktį, susilpnėjusi šlapimo srovė. Navikui peraugus prostatos kapsulę, atsiranda skausmai kryžkaulyje, tarpvietėje, neretai šie skausmai sumaišomi su nervų šaknelių uždegimu. Vėžiui išplitus į šlapimo pūslę, ligoniai gali pastebėti kraują šlapime. Prostatos vėžiui išplitus į tiesiąją žarną, gali sutrikti tuštinimasis. Prostatos vėžiui peraugus į šlapimtakių angas arba spaudžiant, atsiranda hidronefrozė (šlapimtakių, inkstų geldelių išsiplėtimas) , todėl prasideda inkstų funkcijos nepakankamumas, prisidėjus infekcijai – pielonefritas. Galimi ir bendrieji vėžio simptomai: kūno masės mažėjimas, apetito stoka, pykinimas.
Esant metastazėms, gali skaudėti kaulus, galimi kaulų lūžiai.
Esant metastazėms, gali skaudėti kaulus, galimi kaulų lūžiai.
Navikas gali būti diagnozuojamas profilaktinio patikrinimo metu. Navikų yra labai įvairių formų. Vieni jų yra jautrūs gydymui hormonais, kiti ne. Laiku nustačius diagnozę, kol vėžys dar nėra išplitęs, pritaikius šiuolaikinį gydymą, pasiekiami neblogi gydymo rezultatai: ligonis visiškai pasveiksta ar sustabdomas naviko plitimas, pagerėja ligonio gyvenimo kokybė, pailgėja išgyvenamumas.
Komplikacijos
Prostatos vėžys gali peraugti į gretimus organus (tiesiąją žarną, šlapimo pūslę, šlapimtakius, tarpvietės audinius, dubens kraujagysles) arba krauju ir limfa išplisti į kitus organus. Dėl metastazių į kitus organus dažniausiai ir mirštama.
Peraugus navikui į šlapimtakius, sutrinka šlapimo nutekėjimas. Dažniausiai atsiranda lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas.
Peraugus navikui į šlapimtakius, sutrinka šlapimo nutekėjimas. Dažniausiai atsiranda lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas.
Tyrimai
Ligonis pirmiausia tiriamas per tiesiąją žarną. Esant prostatos navikui, ji gali būti padidėjusi, nelygi, kieta, gali būti vienas ar keli mazgeliai.
Taip pat tiriama echoskopu. Prostatos echoskopija gali būti atliekama per pilvo sienelę ar naudojant rektalinį daviklį per tiesiąją žarną.
Esant įtarimui, kad navikas yra prostatoje, atliekama prostatos biopsija, kurios metu paimami 6-8 prostatos audinio gabalėliai ir ištiriami pro mikroskopą. Šiuo tyrimu nustatoma ne tik diagnozė, jis taip pat padeda parinkti gydymo taktiką ir prognozuoti gydymo rezultatus.
Ligoniams atliekamas ir kraujo tyrimas. Prostatos vėžį galima įtarti radus padidėjusią prostatos specifinio antigeno koncentraciją. Šis tyrimas turėtų būti daromas prieš tyrimą per tiesiąją žarną arba po kelių savaičių po jo.
Metastazėms nustatyti atliekama kaulų scintigrafija, krūtinės ląstos rentgenograma, pilvo organų echoskopija.
Sutrikus šlapimo nutekėjimui, atliekamos ekskrecinės urogramos (į veną leidžiamas kontrastas ir tam tikrais intervalais atliekamos pilvo srities rentgenogramos, stebimas kontrasto išsiskyrimas per inkstus, jo nutekėjimas į šlapimo pūslę) .
Taip pat tiriama echoskopu. Prostatos echoskopija gali būti atliekama per pilvo sienelę ar naudojant rektalinį daviklį per tiesiąją žarną.
Esant įtarimui, kad navikas yra prostatoje, atliekama prostatos biopsija, kurios metu paimami 6-8 prostatos audinio gabalėliai ir ištiriami pro mikroskopą. Šiuo tyrimu nustatoma ne tik diagnozė, jis taip pat padeda parinkti gydymo taktiką ir prognozuoti gydymo rezultatus.
Ligoniams atliekamas ir kraujo tyrimas. Prostatos vėžį galima įtarti radus padidėjusią prostatos specifinio antigeno koncentraciją. Šis tyrimas turėtų būti daromas prieš tyrimą per tiesiąją žarną arba po kelių savaičių po jo.
Metastazėms nustatyti atliekama kaulų scintigrafija, krūtinės ląstos rentgenograma, pilvo organų echoskopija.
Sutrikus šlapimo nutekėjimui, atliekamos ekskrecinės urogramos (į veną leidžiamas kontrastas ir tam tikrais intervalais atliekamos pilvo srities rentgenogramos, stebimas kontrasto išsiskyrimas per inkstus, jo nutekėjimas į šlapimo pūslę) .
Gydymas
Geri gydymo rezultatai pasiekiami anksti diagnozavus vėžį ir pradėjus jį gydyti. Simptomai atsiranda gana vėlai, todėl būtina reguliariai tikrintis profilaktiškai, pastebėjus šlapinimosi sutrikimo simptomus, nesigydyti patiems, o kreiptis į urologą.
Gali būti taikoma keletas gydymo metodų, kurie gali būti kombinuojami:
Prostatos pašalinimo operacija. Operacijos metu pašalinama visa prostata ir sėklinės pūslelės. Po operacijos ligoniai gali nelaikyti šlapimo. Esant neišplitusiam navikui, po operacijos gydymas nebereikalingas. Jei navikas išplitęs už prostatos kapsulės ribų, reikalingas papildomas gydymas hormonais ar spinduline terapija.
Spindulinis gydymas.
Sėklidžių pašalinimas (chirurginė kastracija) . Sėklidėse ir antinksčiuose gaminami vyriški lytiniai hormonai, pašalinus sėklides sumažėja šių hormonų kiekis kraujyje, taip pat sulėtėja ir prostatos vėžio augimas. Vietoj pašalintų sėklidžių įsiuvami jas imituojantys protezai.
Gydymas hormonais. Skiriami preparatai, kurie užkerta vyriško lytinio hormono testosterono gamybą (zoladeksas, lukrinas, diferelinas) arba testosterono veikimą organizme (androkuras, kasodeksas) . Dažnai skiriami ir abiejų grupių vaistai. Kai kuriais atvejais gydymui taikomi estrogenai (sinestrolis, folikulinas) .
Chemoterapija (citostatikais – metotreksatu, 5-fluoruracilu, vinkristinu) .
Simptominis gydymas. Esant skausmams, skiriami nuskausminantys vaistai. Jei yra metastazės kauluose, kaulų lūžiai, skiriami bifosfonatai. Sutrikus šlapimo nutekėjimui, gali tekti drenuoti šlapimo pūslę per pilvo sieną (epicistostoma) , atlikti transuretrinę prostatektomiją (pašalinti prostatos dalį, norint pagerinti šlapimo nutekėjimą) .
Gydymas parenkamas kiekvienam ligoniui individualiai, pasirinkimas priklauso nuo priešinės liaukos vėžio stadijos, bendros ligonio būklės.
Gali būti taikoma keletas gydymo metodų, kurie gali būti kombinuojami:
Prostatos pašalinimo operacija. Operacijos metu pašalinama visa prostata ir sėklinės pūslelės. Po operacijos ligoniai gali nelaikyti šlapimo. Esant neišplitusiam navikui, po operacijos gydymas nebereikalingas. Jei navikas išplitęs už prostatos kapsulės ribų, reikalingas papildomas gydymas hormonais ar spinduline terapija.
Spindulinis gydymas.
Sėklidžių pašalinimas (chirurginė kastracija) . Sėklidėse ir antinksčiuose gaminami vyriški lytiniai hormonai, pašalinus sėklides sumažėja šių hormonų kiekis kraujyje, taip pat sulėtėja ir prostatos vėžio augimas. Vietoj pašalintų sėklidžių įsiuvami jas imituojantys protezai.
Gydymas hormonais. Skiriami preparatai, kurie užkerta vyriško lytinio hormono testosterono gamybą (zoladeksas, lukrinas, diferelinas) arba testosterono veikimą organizme (androkuras, kasodeksas) . Dažnai skiriami ir abiejų grupių vaistai. Kai kuriais atvejais gydymui taikomi estrogenai (sinestrolis, folikulinas) .
Chemoterapija (citostatikais – metotreksatu, 5-fluoruracilu, vinkristinu) .
Simptominis gydymas. Esant skausmams, skiriami nuskausminantys vaistai. Jei yra metastazės kauluose, kaulų lūžiai, skiriami bifosfonatai. Sutrikus šlapimo nutekėjimui, gali tekti drenuoti šlapimo pūslę per pilvo sieną (epicistostoma) , atlikti transuretrinę prostatektomiją (pašalinti prostatos dalį, norint pagerinti šlapimo nutekėjimą) .
Gydymas parenkamas kiekvienam ligoniui individualiai, pasirinkimas priklauso nuo priešinės liaukos vėžio stadijos, bendros ligonio būklės.
Patarimai
Labai svarbu vyresniems nei 45 metų vyrams profilaktiškai tikrintis nors kartą per metus. Vyrai turi būti tiriami per tiesiąją žarną, įvertinamas prostatos dydis, konsistencija. Reikėtų stebėti ir prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje (PSA) . Atsiradus šlapinimosi sutrikimams, tuojau pat reikia kreiptis į gydytoją.
Profilaktika
