RACHITAS

Tai viena labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų ligų, pasireiškianti sutrikusia medžiagų apykaita (ypač kalcio ir fosforo) ir daugelio organų sistemų pažeidimu.
Serga dažniausiai vaikai – nuo 2-3 mėnesių iki 2 metų.

Ligos priežastys

Rachito priežastis – vitamino D trūkumas organizme, kuris atsiranda dėl:

nepakankamo vitamino D kiekio, gaunamo su maistu;

dėl padidėjusio vitamino D poreikio (kai kūdikis aktyviai auga) ;

dėl sumažėjusio vitamino D pasisavinimo žarnyne;

dėl sutrikusios vitamino D ir jo aktyviųjų formų sintezės organizme.
Kai organizme trūksta vitamino D, sumažėja kalcio ir fosforo, gauto su maistu pasisavinimas žarnyne, daugiau jų išsiskiria su šlapimu, dėl to mažėja kiekis kraujyje, mažiau kalcio ir fosforo junginių kaupiasi kauluose, kurie pradeda minkštėti.
Dėl sumažėjusios kalcio koncentracijos kraujyje suaktyvėja prieskydinių liaukų veikla, o jų gaminama medžiaga (parathormonas) didina kalcio kiekį kraujyje išplaudama jį iš kaulų, kurie dėl to dar labiau minkštėja.
Sergant rachitu sutrinka inkstų veikla, iš organizmo šalinamos jam reikalingos medžiagos (pvz., aminorūgštys) , sutrinka nervų sistemos veikla, vaikas pasidaro neramus.

Simptomai

Ligos eiga

Ligos pradžioje kūdikis pasidaro irzlesnis, blogai miega, prakaituoja, galvytę trina į pagalvę, delniukai drėgsta. Dėl mažesnio raumenų įtempimo lengviau lankstosi rankos ir kojos (kūdikis nerodo jokio pasipriešinimo galūnes lankstant) . Pačiupinėjus kūdikio galvos kaulus ties momenėliais, jaučiama, kad jų kraštai minkštesni (pasiduoda lengvai paspaudus) . Blogesnis vaiko apetitas. Po kiek laiko pasidaro plokštesnis vaiko pakaušis, susidaro vadinamoji rachitinė plikė. Tokio vaiko dantukai dygsta vėliau negu sveikų bendraamžių. Dėl mažo raumenų įtempimo sergantys rachitu vaikai vėliau pradeda sėdėti, stovėti, vaikščioti. Kartais vyrauja ne kaulų minkštėjimo, o kaulų formos pasikeitimo procesai (susiformuoja rachitui specifiniai požymiai) .

Rachitas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus, gali pasireikšti ūmiai ar poūmiai.
Jei ligos eiga ūmi, minkštėja vaiko kaulai, vėliau užsidaro momenėliai, pavėluotai suauga kaukolės kaulai (siūlės tarp jų) , deformuojasi galva, krūtinės ląsta pasidaro varpo formos (siaura viršutinėje dalyje, platėjanti link pilvo) , sunkiais atvejais gali pasidaryti „vištos“ krūtinė – į priekį išsikiša krūtinkaulis. Gali iškrypti stuburas (susidaro rachitinė kupra) . Vaikui pradėjus vaikščioti, iškrypsta jo kojytės (pasidaro O arba X formos) . Vaikas lėčiau auga, yra irzlus, neramus, blogai miega.

Jei ligos eiga poūmė, pakinta vaiko kaulų forma. Ant šonkaulių atsiranda sustorėjimų – „rachitinių karolių“, ant riešų atsiranda „rachitinės apyrankės“, išveša kaktos ir viršugalvio gumburai, pasidaro „kvadratinė galva“, suplokštėja pakaušis. Bet kokiai rachito eigai būdingas mažas raumenų tonusas, dėl to būna didelis „varlės“ pilvas. Negydomi vaikai lėčiau auga, atsilieka nuo bendraamžių, turi mažiau dantų. Sveikstant simptomai išnyksta, vaikas pasidaro ramesnis, tačiau kaulų deformacijos išlieka visam gyvenimui.

Komplikacijos

Kaulų deformacijos, stuburo iškrypimai.
Dėl sumažėjusio raumenų tonuso sutrinka vaiko kvėpavimas, neretai prisideda plaučių uždegimas.
Dažnai tokie vaikai serga mažakraujyste.
Kartais po gydymo ir ligonio būklės pagerėjimo liga vėl pasikartoja.

Tyrimai

Gydytojas diagnozuoja rachitą įvertinęs bendrą vaiko būklę, prakaitavimą, kaukolės kaulų kra�tų sumink�tėjimą, kitus anksčiau apra�ytus po˛ymius. Ypač da˛nai rachitu susergama rudens-˛iemos periodu dėl ultravioletinių spindulių trūkumo.

Gydymas

Skiriamas vitamino D tirpalas (aliejinis ar vandeninis tirpalas) .
Jei trūksta kalcio, skiriama kalcio preparatų.

Patarimai

Profilaktika

Visiems kūdikiams gydytojai skiria profilaktinę vitamino D dozę nuo pirmo gyvenimo mėnesio iki metų, o kartais ir dvejų.