RAUDONUKĖ

Raudonukė (lot.rubeola) – tai ūminė infekcinė liga, kuri pasireiškia trumpalaikiu karščiavimu, padidėjusiais pakaušio ir kaklo limfmazgiais, odos bėrimu.

Ligos priežastys

Ligą sukelia virusas. Užsikrečiama nuo sergančiojo raudonuke. Jis gali apkrėsti aplinkinius prieš kelias dienas iki ir apie 2 savaitės po bėrimo pasirodymo.
Raudonukės infekcija plinta oru, ligoniui kalbant, čiaudint, kosint. Sukėlėjas patenka į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus ir su krauju išplinta po organizmą.
Dažniausiai raudonuke serga 1-7 metų vaikai. Kūdikiai iki 6 mėnesių serga retai, nes juos dar tebesaugo iš motinos nėštumo metu gautas imunitetas (jei motina sirgo šia liga) . Jei vaikystėje nesirgo, raudonuke gali užsikrėsti ir paaugliai bei suaugusieji.
Infekcija pavojingiausia nėščioms moterims, kurios nėra sirgusios raudonuke, nes pažeidžia besivystančius vaisiaus organus ir vaikas gimsta su sunkiais apsigimimais.

Simptomai

Karščiavimas

Limfmazgių padidėjimas

Bėrimas

Bendras silpnumas

Galvos skausmas

Akių paraudimas

Sloga

Sausas kosulys

Galvos skausmas

Gomurio paraudimas

Ligos eiga

Liga prasideda staiga – pirmasis periodas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Pakyla temperatūra (retai > nei 38oC) , skauda galvą, vaikas jaučia bendrą silpnumą, nuovargį, gali būti nedidelė sloga, sausas kosulys, akių junginės uždegimas, minkštojo gomurio srityje atsiranda raudonų dėmelių, simetriškai padidėja limfmazgiai pakaušio, kaklo srityse, už ausų. Vyresnėms mergaitėms ir moterims virusas sukelia sąnarių uždegimą.

Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 14-21 (kartais 24) dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Nemažai vaikų serga besimptome ligos forma.
Po pirmo ligos periodo prasideda bėrimas, kuris trunka 2-3 dienas. Gali pakilti temperatūra. Veidą, galūnių tiesiamuosius paviršius, liemenį, sėdmenis per keletą valandų išberia šviesiomis rožinės spalvos, smulkiomis, nelinkusiomis susilieti dėmelėmis. Bėrimui išnykus, oda nepleiskanoja, pigmentacijos nebūna.
Vėliau ligonio būklė gerėja, bėrimas išnyksta, periferiniai limfmazgiai mažėja.
Vieną kartą susirgus raudonuke, daugiau ji nebepasikartoja.

Komplikacijos

Retai pasitaiko galvos smegenų uždegimas (encefalitas) , sąnarių uždegimas (artritas) . Tuomet vaikas dažniausiai guldomas į ligoninę.

Jei nėštumo metu moteris suserga raudonuke, infekcija pažeidžia vaisiaus akis (aklumas) , ausis (kurtumas) , širdį (įgimtos ydos) , galvos smegenis (protinis atsilikimas) , kitus organus. Vaikas gali gimti negyvas. Pavojingiausia užsikrėsti pirmą nėštumo trimestrą, kuomet sparčiausiai vystosi vaisiaus organai.

Tyrimai

Atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriam būdingas leukocitų kiekio sumažėjimas ir limfocitų kiekio padidėjimas.

Gydymas

Jei pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Raudonuke sergantis vaikas paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus ir nesunkiai pasveiksta.

Ligos pradžioje rekomenduojama 3-5 dienas gulėti lovoje.

Specifinio raudonukės gydymo nėra, vaistai skiriami atsižvelgiant į vyraujančius simptomus: jei yra akių junginės uždegimas, skiriama lašų į akis, jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5oC, duodama vaistų nuo temperatūros (pvz., paracetamolio) , jei yra bakterinės infekcijos pavojus, skiriama antibiotikų.

Būtina duoti gerti daug skysčių, vartoti vitaminų.

Burną, ypač pavalgius, skalaukite ramunėlių nuoviru ar furacilino tirpalu.

Jei būklė negerėja, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda galvos, sąnarių skausmai, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją – greičiausiai liga komplikavosi.

Patarimai

Vaiką paguldyti atskirame kambaryje, vėdinti ne rečiau kaip du kartus per dieną.

Drėgnu skuduru valyti dulkes, plauti grindis.

Vaikui pasveikus, geriau vieną savaitę neleisti jo į darželį ar mokyklą, nes mažylis dar nusilpęs ir gali užsikrėsti nauja infekcija.

Profilaktika

Jei vaikas serga raudonuke, izoliuoti jo nebūtina. Reikėtų įspėti moteris, kurios gali turėti kontaktų su sergančiuoju, nes ši infekcija pavojinga nėščiosioms.

Vaikai nuo raudonukės skiepijami kombinuotu gyvuoju virusų skiepu. Jo sudėtyje yra trijų rūšių susilpnintų virusų: tymų, kiaulytės ir raudonukės (angl. Measles, Mumps, Rubeola) , todėl vakcina vadinama MMR. Pirma dozė skiriama 15-16,5 mėn., o stiprinamoji – 12 metų vaikams. Dabar rekomenduojama skiepyti ir 14-15 metų vaikus.

Moterims, kurios planuoja turėti vaikų, reikėtų pasitikrinti, ar yra susidaręs imunitetas raudonukei, t.y. ar jos sirgo šia liga. Jis nustatomas, atlikus kraujo tyrimą. Jei imuniteto nėra ar jis nepakankamas, reikėtų pasiskiepyti. Moteris turėtų įsitikinti, kad nėra nėščia, ir 3 mėnesius po vakcinacijos naudoti patikimas kontraceptines priemones.

Panašūs straipsniai

Moterų ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos

Onkologinės ligos