Smegenų infarktas – tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai.
Ligos priežastys
Smegenų kraujotaka gali sutrikti dėl dviejų pagrindinių veiksnių:
trombozės (kai įvairūs veiksniai susiaurina kraujagyslės spindį) ir embolijos (kai kraujagyslė užkemšama kraujo krešuliais, riebalų dalimis, kurie į galvos smegenų arterijas krauju atkeliauja iš kitų organizmo audinių) .
Retais atvejais smegenis maitinančios kraujagyslės užkemšamos jas suspaudus iš išorės (augliai, kaulinės išaugos) .
Smegenų infarktas atsiranda, jei yra pažeista kraujagyslės sienelė ar pacientas serga kitomis ligomis, dėl kurių gali užsikimšti smegenų arterijos, t.y. aterosklerozė, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, reumatinės ar kitos kilmės ydos, padidinto kraujospūdžio liga (pirminė arterinė hipertenzija) .
Kraujagyslė greičiau užsikimš, jei sutrikęs kraujo klampumas, kitaip tariant kraujas yra „tirštas”.
Galvos smegenų infarktą gali sąlygoti padidintas kraujo cholesterolio kiekis, rūkymas, genetinis polinkis, arterinė hipertenzija, nutukimas, cukrinis diabetas, vyresnis amžius, oralinių kontraceptikų vartojimas, ribotas fizinis aktyvumas.
trombozės (kai įvairūs veiksniai susiaurina kraujagyslės spindį) ir embolijos (kai kraujagyslė užkemšama kraujo krešuliais, riebalų dalimis, kurie į galvos smegenų arterijas krauju atkeliauja iš kitų organizmo audinių) .
Retais atvejais smegenis maitinančios kraujagyslės užkemšamos jas suspaudus iš išorės (augliai, kaulinės išaugos) .
Smegenų infarktas atsiranda, jei yra pažeista kraujagyslės sienelė ar pacientas serga kitomis ligomis, dėl kurių gali užsikimšti smegenų arterijos, t.y. aterosklerozė, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, reumatinės ar kitos kilmės ydos, padidinto kraujospūdžio liga (pirminė arterinė hipertenzija) .
Kraujagyslė greičiau užsikimš, jei sutrikęs kraujo klampumas, kitaip tariant kraujas yra „tirštas”.
Galvos smegenų infarktą gali sąlygoti padidintas kraujo cholesterolio kiekis, rūkymas, genetinis polinkis, arterinė hipertenzija, nutukimas, cukrinis diabetas, vyresnis amžius, oralinių kontraceptikų vartojimas, ribotas fizinis aktyvumas.
Simptomai
Ligos eiga
Galvos smegenų infarktas gali išsivystyti bet kuriuo paros metu, tačiau dažniau jis ištinka žmones nakties metu ar ankstyvą rytą. Tai labai grėsminga paciento gyvybei būklė. Reikia prisiminti, kad kuo greičiau pacientas, ištiktas smegenų infarkto, bus atvežtas į ligoninę, tuo didesnė tikimybė, kad galima bus panaudoti visas įmanomas priemones jo gyvybei išgelbėti ir būklei pagerinti. Galvos smegenų infarkto požymiai gali palaipsniui progresuoti ar likti stabilūs nuo susirgimo pradžios, taip pat galima banguojanti ligos eiga. Galvos smegenų infarktas pasireiškia įvairiais neurologiniais sutrikimais, tai priklauso nuo to, kuri galvos smegenų arterija užsikimšo. Pacientai skundžiasi staiga atsiradusiu galūnių nusilpimu, jutimo sumažėjimu vienoje kūno pusėje, regėjimo sutrikimais (vaizdo dvejinimusi, akipločio susiaurėjimu, apakimu) , galvos svaigimu, kalbos sutrikimu. Kartais gali atsirasti ir tokie bendri simptomai, kaip galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas.
Galvos smegenų infarktas diagnozuojamas, kai dėl ūmiai sutrikusios smegenų kraujotakos atsiradę neurologiniai simptomai užtrunka daugiau nei 1 savaitę. Ligos eiga gali būti įvairi: pacientas gali visiškai pasveikti, gali likti tik nežymus neurologinis defektas, tačiau daugeliu atvejų tai sunkią negalią sukeliantis susirgimas – pacientai negali vaikščioti dėl paralyžių, sutrinka regėjimas, lygsvara, ilgainiui gali atsirasti atminties bei aukštosios nervinės veiklos sutrikimo požymių, o smegenų infarktui kartojantis – net kraujagyslinės demencijos (silpnaprotystės) požymių.
Galvos smegenų infarktas diagnozuojamas, kai dėl ūmiai sutrikusios smegenų kraujotakos atsiradę neurologiniai simptomai užtrunka daugiau nei 1 savaitę. Ligos eiga gali būti įvairi: pacientas gali visiškai pasveikti, gali likti tik nežymus neurologinis defektas, tačiau daugeliu atvejų tai sunkią negalią sukeliantis susirgimas – pacientai negali vaikščioti dėl paralyžių, sutrinka regėjimas, lygsvara, ilgainiui gali atsirasti atminties bei aukštosios nervinės veiklos sutrikimo požymių, o smegenų infarktui kartojantis – net kraujagyslinės demencijos (silpnaprotystės) požymių.
Komplikacijos
Galvos smegenų infarktas – tai labai sunki, dažnai sukelianti negalią, liga. Po šio susirgimo gali likti galūnių paralyžiai, sutrikti rega, lygsvara, jutimai, atsirasti dubens organų funkcijos, rijimo sutrikimų. Ligą, ypač vyresnio amžiaus pacientams, komplikuoja plaučių uždegimas, pragulos, giliųjų kojų venų trombozė, plaučių arterijų embolija, šlapimo takų infekcija. Dažnai šios komplikacijos gali būti mirtinos.
Tyrimai
Galvos smegenų infarktas diagnozuojamas, atlikus nuodugnų neurologinį paciento ištyrimą, atlikus galvos kompiuterinę tomografiją, ultragarsinius kaklo ir galvos smegenų kraujagyslių tyrimus. Kartais atliekama galvos smegenų kraujagyslių angiografinis ištyrimas.
Smegenų arterijos užsikimšimo priežasčiai nustatyti atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, cholesterolio tyrimas kraujyje; taip pat širdies echoskopija, elektrokardiograma.
Smegenų arterijos užsikimšimo priežasčiai nustatyti atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, cholesterolio tyrimas kraujyje; taip pat širdies echoskopija, elektrokardiograma.
Gydymas
Esant ūmios fazės smegenų infarktui, taikomas medikamentinis, chirurginis ir reabilitacinis gydymas.
Reguliuojamas gliukozės kiekis kraujyje, arterinis kraujospūdis, skiriami krešėjimą reguliuojantys vaistai (aspirinas, klopidogrelis, heparinas) bei skysčių tirpalai. Užtikrinamas normalus širdies ir kvėpavimo organų darbas.
Jei pacientas atvežamas į ligoninę greičiau nei per tris valandas, galima taikyti trombolizinį gydymą: tam tikra, krešulį tirpdanti, medžiaga suleidžiama ligoniui į veną ar tiesiai į galvos smegenis maitinančią arteriją. Šios procedūros tikslas – kuo greičiau atstatyti galvos smegenų kraujotaką, kol neįvyko negrįžtami smegenų audinio pakitimai.
Chirurginio gydymo tikslas – atstatyti smegenų arterijų vientisumą, tačiau šis gydymo būdas ūmiam smegenų infarktui gydyti taikomas rečiau.
Ypač svarbi yra reabilitacija. Pacientams taikoma mankšta, logopedo, socialinių darbuotojų, psichologo konsultacijos, apmokoma slaugos pagrindų.
Reguliuojamas gliukozės kiekis kraujyje, arterinis kraujospūdis, skiriami krešėjimą reguliuojantys vaistai (aspirinas, klopidogrelis, heparinas) bei skysčių tirpalai. Užtikrinamas normalus širdies ir kvėpavimo organų darbas.
Jei pacientas atvežamas į ligoninę greičiau nei per tris valandas, galima taikyti trombolizinį gydymą: tam tikra, krešulį tirpdanti, medžiaga suleidžiama ligoniui į veną ar tiesiai į galvos smegenis maitinančią arteriją. Šios procedūros tikslas – kuo greičiau atstatyti galvos smegenų kraujotaką, kol neįvyko negrįžtami smegenų audinio pakitimai.
Chirurginio gydymo tikslas – atstatyti smegenų arterijų vientisumą, tačiau šis gydymo būdas ūmiam smegenų infarktui gydyti taikomas rečiau.
Ypač svarbi yra reabilitacija. Pacientams taikoma mankšta, logopedo, socialinių darbuotojų, psichologo konsultacijos, apmokoma slaugos pagrindų.
Patarimai
Pacientams rekomenduojama laikytis riebalus ribojančios dietos, nerūkyti, reguliuoti kraujospūdį, mažinti antsvorį, reguliariai mankštintis, gydyti širdies ligas.
Profilaktika
Skiriama pirminė profilaktika – tai aterosklerozės rizikos veiksnių korekcija bei antrinė profilaktika – po įvykusio smegenų infarkto pacientams skiriami kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai (aspirinas, klopidogrelis) bei taikomos chirurginės procedūros (jų dėka atstatomas smegenis maitinančių arterijų praeinamumas) .
