2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Pagrindiniai faktai
Stiprios sintetinės medžiagos, nauji narkotikų mišiniai ir besikeičiantys vartojimo įpročiai Europoje kelia vis didesnę grėsmę. Tai – tik keletas klausimų, kuriuos šiandien kelia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) skelbiamoje 2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje. Tendencijos ir pokyčiai (1).
Narkotikų prieinamumas išlieka aukštas Europoje, kur rinkoje siūlomas įvairus produktų asortimentas. Šiuo metu narkotinių medžiagų vartotojams prieinamos įvairesnės psichoaktyviosios medžiagos, kurios dažnai būna itin stiprios ir grynos arba siūlomos naujos jų formos, mišiniai ir deriniai. Kadangi kartais pardavinėjami produktai būna neteisingai įvardyti, vartotojai gali nežinoti, ką vartoja, todėl kyla didesnė grėsmė žmogaus sveikatai bei mirtinam apsinuodijimui.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad susirūpinimą kelia stiprūs sintetiniai opioidai, kartais netinkamai parduodami arba maišomi su vaistais ir kitais narkotikais – MDMA sudėtyje randama sintetinių katinonų priemaišų, o kanapių produktuose – sintetinių kanabinoidų. 2023 m. pabaigoje EMCDDA vykdė daugiau nei 950 naujų psichoaktyviųjų medžiagų stebėseną. Tais metais Europoje 26 iš jų aptiktos pirmą kartą.
Pagrindinė šių metų ataskaitos žinutė – šiandien Europoje paplitęs kombinuotas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – dviejų ar daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas vienu metu arba paeiliui. Nesvarbu, ar tai būtų benzodiazepinų vartojimas kartu su opioidais, ar kokaino vartojimas kartu su alkoholiu, toks narkotikų vartojimas gali padidinti grėsmę sveikatai ir apsunkinti intervencinių priemonių (pvz., naudojamų perdozavus narkotikų) taikymą. Šie iššūkiai tampa dar sudėtingesni, kai narkotikų mišiniai vartojami nežinant sudėties.
Ataskaitoje teigiama: „Vienas iš iššūkių, su kuriais teks susidurti vykdant narkotikų stebėseną 2024 m., – geriau suprasti, kokie narkotikai ir jų mišiniai iš tikrųjų vartojami.“ Naujosios Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA), kuri pradės veikti liepos 2 d., prioritetai – stiprinti kombinuoto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumų stebėseną ir didinti supratimą, kokios prevencijos, gydymo ir žalos mažinimo intervencinės priemonės yra veiksmingos (2). Pasitelkdama ES kriminalistikos ir toksikologinių laboratorijų tinklą, Agentūra taip pat stiprins savo analitinius pajėgumus.
Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson sako: „Europos narkotikų rinka kinta greitai ir yra nepastovi. Ji skatina smurtą ir korupciją. Neteisėtų narkotikų srautas į Europą dažniausiai plūsta per uostus. Todėl siekdami stiprinti savo logistikos centrus ir juos padaryti atsparesnius organizuoto nusikalstamumo keliamoms grėsmėms, sukūrėme Europos uostų aljansą. Norint kovoti su tinklu, reikia sukurti tinklą. Tuo tarpu naujų narkotikų ir pavojų vis daugėja. Todėl kovos su narkotikais agentūrai suteikta daugiau įgaliojimų ir išteklių. Ši agentūra atlieka labai svarbų darbą – atkreipia dėmesį į narkotikų plitimą ir jų keliamus pavojus. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita – labai svarbus informacijos šaltinis politikos formuotojams. Privalome išlikti budrūs; turime būti pasirengę.“
Opioidų keliamos problemos Europoje auga: naujai kylanti grėsmė – nitazenai
Heroinas tebėra labiausiai paplitęs neteisėtas opioidas Europoje, lemiantis didelę su neteisėtų narkotikų vartojimu susijusių sveikatos problemų dalį. Vis dėlto Europos opioidų rinka tampa vis sudėtingesnė, joje vartojamos įvairios medžiagos, įskaitant sintetinius opioidus. Palyginti su Šiaurės Amerika, Europos narkotikų rinkoje sintetiniai opioidai iš esmės sudaro sąlyginai nedidelę dalį, tačiau reikšmingai dominuoja Baltijos šalių opioidų rinkoje. Taip pat didėja susirūpinimas dėl jų vartojimo kai kuriose kitose ES valstybėse narėse.
Nuo 2009 m. Europos narkotikų rinkoje iš viso atsirado 81 naujas sintetinis opioidas. Šios medžiagos dažnai būna labai stiprios ir kelia didelę apsinuodijimo ir mirties riziką. 2023 m. šeši iš septynių naujų sintetinių opioidų, apie kuriuos pirmą kartą pranešta ES ankstyvojo perspėjimo sistemoje (EWS), buvo nitazenai. Tai buvo didžiausias nitazenų, apie kuriuos pranešta per vienerius metus, skaičius – nuo 2019 m. Europoje jų iš viso aptikta 16.
Nitazenai, kartais parduodami kaip „sintetinis heroinas“, rinkoje aptinkami padirbtuose vaistuose. 2023 m. nitazenai buvo siejami su staigiai išaugusiu mirčių skaičiumi Estijoje ir Latvijoje, taip pat su lokalizuotais apsinuodijimo protrūkiais Prancūzijoje ir Airijoje. Už ES ribų nitazenai siejami su narkotikų perdozavimo atvejais Australijoje, Šiaurės Amerikoje ir JK. Šiuo metu kai kuriose šalyse nitazenai ir panašios medžiagos ne visada aptinkami skrodimo metu atliekant įprastinius toksikologinius tyrimus, todėl jų sukeliamų mirčių skaičius iš tikrųjų gali būti didesnis. Naujų sintetinių opioidų rasta įvairiuose mišiniuose, kurių sudėtyje yra naujų benzodiazepinų arba gyvūnus raminančio preparato ksilazino. Šie medžiagų deriniai, atitinkamai vadinami „benzo-dope“ ir „tranq-dope“, siejami su apsinuodijimais, taip pat mirčių atvejais Šiaurės Amerikoje.
Beveik visas Europoje vartojamas heroinas gaunamas iš Afganistano, kur 2022 m. balandžio mėn. Talibanas uždraudė auginti opijines aguonas. Iš naujausių 2023 m. UNODC duomenų matyti, kad šioje šalyje pasėlių auginimas ir neteisėta opijaus gamyba, palyginti su 2022 m., sumažėjo maždaug 95 proc. Šiuo metu sunku numatyti, kaip toks draudimas paveiks Europos heroino rinką. Duomenys rodo, kad Afganistane vis dar yra daug opijaus atsargų. Tai gali paaiškinti, kodėl iki šiol nebuvo jokių rimtų signalų, kad heroino srautai į ES būtų sutrikdyti. Vis dėlto susirūpinimą kelia tai, kad ateityje pritrūkus heroino, šį stygių rinkoje gali užpildyti stiprūs sintetiniai opioidai ar sintetiniai stimuliantai. Tai gali turėti didelį neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir saugumui.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europa turi būti geriau pasirengusi bet kokiems galimiems rinkos pokyčiams ir užtikrinti tinkamą prevenciją ir gydymą, įskaitant galimybę gauti gydymą opioidų agonistais ir žalos mažinimo paslaugas, taip pat užtikrinti pakankamą naloksono, vaisto nuo perdozavimo, atsargų kiekį. Įdiegus daugiainstitucinius reagavimo ir skubios komunikacijos planus taip pat galima sustiprinti pasirengimą ES neteisėtų narkotikų rinkoje staiga atsiradus itin stipriai veikiančioms medžiagoms.
EMCDDA direktorius Alexis Goosdeel sako: „Šių metų Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į didėjančius iššūkius labai sudėtingoje ir sparčiai besikeičiančioje narkotikų rinkoje, kurioje plačiai prieinami neteisėti narkotikai ir toliau atsiranda naujų stiprių sintetinių medžiagų. Pabrėžiame, kad plačiai paplitęs kombinuotas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas kelia įvairią riziką sveikatai, ypač tais atvejais, kai vartojami narkotikų mišiniai, nežinant, kas juose yra. Šioje ataskaitoje nagrinėjamos ir galimos būsimos problemos kovos su narkotikais srityje, pabrėžiant būtinybę būti geriau pasirengusiems jas spręsti. Todėl džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad naujoji Europos Sąjungos narkotikų agentūra turės platesnius įgaliojimus numatyti ateityje kilsiančias grėsmes ir tendencijas, realiuoju laiku įspėti apie naujus pavojus sveikatai ir saugumui, padėti ES ir valstybėms narėms reaguoti ir mokytis iš patirties, pritaikant ir tobulinant kovos su narkotikais strategijas ir intervencines priemones.“
Šeštieji metai, kai konfiskuojami rekordiniai kokaino kiekiai: padariniai visuomenės sveikatai
Šeštus metus iš eilės ES valstybėse narėse konfiskuotas rekordinis kokaino kiekis – 2022 m. jis siekė 323 tonas (2021 m. – 303 tonas). Šiuo metu Europoje šio narkotiko konfiskuojama daugiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose – istoriškai ši šalis laikoma didžiausia pasaulyje kokaino rinka. Belgijoje (111 tonų), Ispanijoje (58,3 tonos) ir Nyderlanduose (51,5 tonos) konfiskuota 68 proc. viso kiekio, o tai rodo, kad narkotikų prekeiviai nuolat taikosi į logistikos tiekimo grandines. 2023 m. Ispanija pranešė apie didžiausią kada nors atskirai konfiskuotą kokaino kiekį (9,5 tonos), paslėptą iš Ekvadoro gautose bananų siuntose.
Neteisėtas didelių kiekių kokaino gabenimas jūriniuose konteineriuose per Europos jūrų uostus išlieka svarbus veiksnys, lemiantis didelį šio narkotiko prieinamumą regione. Naujausi Antverpeno uosto pateikti duomenys rodo, kad 2023 m. jame konfiskuoto kokaino kiekis padidėjo iki 116 tonų (nuo 110 tonų 2022 m.). Teisėsaugos metodams intensyvėjant, organizuotos nusikalstamos grupuotės neteisėtą prekybą narkotikais vykdo ir mažesniuose ES šalių ir su ES besiribojančių valstybių uostuose, kurie gali būti labiau pažeidžiami dėl neteisėtos prekybos narkotikais. Tai patvirtina kai kurių Šiaurės Europos šalių, įskaitant Švediją ir Norvegiją, pranešimai, kad 2023 m. šių šalių uostuose konfiskuotas rekordinis kokaino kiekis.
Įgyvendinant ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų planą, 2024 m. įsteigtas naujasis Europos uostų aljansas – viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, siekianti didinti uostų atsparumą ir stiprinti kovą su prekyba narkotikais ir nusikaltėlių infiltracija. Organizuotos nusikalstamos grupuotės taip pat aprūpina Europos narkotikų vartotojų rinkas perdirbdamos neteisėtus kokaino produktus keliose ES šalyse. Pranešama, kad 2022 m. buvo likviduotos 39 kokaino laboratorijos (2021 m. – 34).
Yra požymių, kad didelis kokaino prieinamumas Europoje daro vis didesnę žalą visuomenės sveikatai. Tai antras pagal dažnumą neteisėtas narkotikas, apie kurį praneša ir pirmą kartą į gydymo įstaigas dėl priklausomybės besikreipiantys asmenys (29 tūkst. 2022 m.), ir atvykstantieji į ligoninių skubios pagalbos skyrius (28 proc. 2022 m. besikreipusiųjų dėl ūminio toksinio apsinuodijimo narkotikais „Euro-DEN Plus“ tinklo skubios pagalbos ligoninėse). Turimi duomenys rodo, kad šio narkotiko taip pat rasta maždaug penktadalio 2022 m. nuo perdozavimo mirusių asmenų organizme. Jis dažnai aptiktas kartu su kitomis medžiagomis. Kadangi kokaino vartojimas gali padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitų sveikatos sutrikimų riziką, tikėtina, kad jo įtaka narkotikų sukeltam mirtingumui Europoje nepakankamai įvertinta.
Kokainas yra dažniausiai Europoje vartojamas neteisėtas stimuliantas. Jį per pastaruosius metus vartojo maždaug 1,4 proc. (4 mln.) suaugusių europiečių (15–64 metų amžiaus). Turimi duomenys rodo, kad Europoje kokainas vis labiau prieinamas, jo vartojimas plečiasi ir geografiniu, ir socialiniu aspektu. Naujausi nuotekų analizės duomenys parodė, kad iš 72 miestų, pateikusių 2022 ir 2023 m. duomenis, 49 miestų nuotekose kokaino likučių kiekiai buvo padidėję. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad kai kuriose šalyse kokainą vis dažniau vartoja labiau pažeidžiamos arba marginalizuotos grupės. Pranešama, kad daugelyje šalių plinta ir kokaino švirkštimasis, ir kokaino kreko vartojimas. Tokie stimuliantai kaip kokainas dažniau švirkščiami ir buvo susiję su pastarąjį dešimtmetį daugelyje Europos miestų įvykusiais lokalizuotais ŽIV protrūkiais tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.
Besikeičiančios kanapių rinkos kelia naujų iššūkių kovos su narkotikais politikai
Pokyčiai kanapių rinkoje kelia naujų iššūkių šalims imantis atsakomųjų veiksmų, kuriais stengiamasi pažaboti Europoje dažniausiai vartojamą narkotiką. Vidutinis THC kiekis kanapių dervoje per pastaruosius 10 metų padvigubėjo ir toliau didėja (2022 m. siekė 22,8 proc.), o augalinėse kanapėse THC kiekis iš esmės nekinta. Kanapių produktai tampa vis įvairesni, įskaitant didelio stiprumo ekstraktus ir valgomuosius gaminius. Be to, gaunama pranešimų, kad į kai kuriuos produktus, kurie nelegalioje rinkoje parduodami kaip kanapės, gali būti įmaišyta stiprių sintetinių kanabinoidų.
2023 m. ES ankstyvojo perspėjimo sistemoje gauta pranešimų apie devynis naujus kanabinoidus, iš kurių keturi buvo pusiau sintetiniai. Dažniausiai aptinkamas pusiau sintetinis kanabinoidas yra heksahidrokanabinolis (HHC) – tai pirma tokios rūšies medžiaga, apie kurią Europoje pranešta 2022 m. Nors duomenų apie šių medžiagų poveikį žmonėms yra nedaug, gauta pranešimų apie apsinuodijimą, taip pat ir apsinuodijusius vaikus, vartojusius valgomus produktus, kurių sudėtyje yra HHC. Nuo 2024 m. kovo mėn. HHC buvo įtrauktas į kontroliuojamų narkotikų sąrašą bent 18 ES valstybių narių.
Manoma, kad per pastaruosius metus kanapes vartojo maždaug 8 proc. (22,8 mln.) suaugusių Europos gyventojų (15–64 m.), o tarp 15–34 m. asmenų šis skaičius siekė 15 proc. (15,1 mln.). Manoma, kad 2022 m. dėl kanapių vartojimo sukeltų problemų specializuotą priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymą pradėjo 92 000 asmenų, t. y. maždaug trečdalis (36 proc.) visų pradėjusiųjų gydytis. Kanapės taip pat buvo dažniausia medžiaga, apie kurią 2022 m. pranešė „Euro-DEN Plus“ ligoninių tinklas – jos sukėlė 29 proc. ūminio toksinio apsinuodijimo narkotikais atvejų (2021 m. – 25 proc.).
Kanapių vartojimas gali sukelti arba sustiprinti įvairias fizinės ir psichinės sveikatos problemas, įskaitant lėtines kvėpavimo takų ligas, priklausomybę, sukelti psichozės simptomus. Atsižvelgiant į rinkos sudėtingumą ir prieinamų produktų įvairovę, įvertinti kanapių vartojimo keliamą žalą sudėtinga. Siekiant nustatyti veiksmingiausius gydymo būdus, būtina išsamiai išsiaiškinti iššūkius, su kuriais susiduria kanapes vartojantys žmonės. Kanapių vartojimo sukeltų problemų turintiems asmenims paprastai siūloma priklausomybę padedanti įveikti psichoterapija, vis dažniau taikomos e. sveikatos (internetinės) intervencinės priemonės.
Penkios ES valstybės narės (Čekija, Vokietija, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai) bei Šveicarija pakeitė arba planuoja keisti rekreacinio kanapių vartojimo ir pasiūlos politiką. Šie pokyčiai, numatantys kanapių auginimą namuose, ne pelno siekiančiuose kanapių auginimo klubuose ir kanapių vartojimą privačiai, aprašyti ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžiama, kad būtina daugiau dėmesio skirti stebėsenai ir vertinimui, siekiant visapusiškai suprasti jų poveikį visuomenės sveikatai ir saugumui (3).
EMCDDA valdybos pirmininkas Franz Pietsch pažymi: „Tai paskutinė Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita, kurią paskelbė EMCDDA, kuris kitą mėnesį taps Europos Sąjungos narkotikų agentūra. Ši naujausia analizė parodo, kaip smarkiai pasikeitė narkotikų vartojimo problemos nuo pirmosios ataskaitos, parengtos maždaug prieš 30 metų, ir kodėl agentūrai buvo suteikti platesni įgaliojimai. Noriu padėkoti EMCDDA už didžiulį ilgametį įdirbį, kuriuo jis nepaprastai pasitarnavo savo suinteresuotosioms šalims. Esu įsitikinęs, kad naujai sukurtos agentūros veikla bus dar naudingesnė kovos su narkotikais srityje dirbantiems specialistams, kurie stengiasi pažaboti narkotikų vartojimo priežastis ir padarinius“.
Pastabos
(1) Daugiau informacijos apie 2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitą rasite pristatymo renginyje: 2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Remiantis 2022 m. arba paskutinių metų turimais duomenimis, ataskaitoje aprašoma narkotikų vartojimo padėtis 2023 m. pabaigoje.
(2) 2024 m. liepos 2 d. EMCDDA taps Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) ir įgis platesnius įgaliojimus.
(3) Taip pat žr. Kanapes reglamentuojantys teisės aktai Europoje. Politikos formavimo klausimai ir atsakymai.
Pranešimą paskelbė: Auksė Kontrimienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
